„Per šalčius gyventojams kyla dvi grėsmės – arba nušalti, arba nudegti. Mat nuo šalčio ne visada pavyksta apsiginti būnant lauke, o štai būnant viduje ir bandant apsišildyti tyko dar daugiau pavojų“, – sako „PZU Lietuva“ Asmens draudimo produktų vadovė Gitana Beinorienė.
Jos teigimu, žiemą žmonės nudega dėl įvykių, kuriuos sukelia šalčiai – užsidega automobiliai, sprogsta garo katilai, trūksta vamzdžiai, neatlaiko krosnys. Net apsilankymai pirtyje tampa pavojingesni, nes maksimaliai įkaitintose pirtyse dažniau nusideginama ar nusiplikoma.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Božena Markevič sako, kad nušalus svarbu teisingai suteikti pirmąją pagalbą ir atkreipti dėmesį į nušalimo simptomus, kurie gali liudyti apie rimtesnį pavojų.
Pasak gydytojos, pabalusi, o atšildžius paraudusi oda, ypač ant atvirų kūno vietų (veido, rankų, kojų) gali reikšti pirmojo laipsnio nušalimą, kuris nėra pavojingas. Tereikia kambario temperatūroje atšildyti odą, galima galūnę panardinti į kambario temperatūros vandenį, jos netrinti ir nenardinti į karštą vandenį. Verčiau išgerti šiltos arbatos, kuri sušildys kūną iš vidaus.
Laiku ir tinkamai suteikta pirmoji pagalba bei pastangos išvengti klaidų gydantis savarankiškai padarys mažiau žalos sveikatai, o kartais net išgelbės kūno dalis nuo amputacijos.
Kai ant odos atsiranda pūslės, prisipildžiusios balto ar gelsvo skysčio, o po kelių dienų išryškėja tamsios ar net juodos dėmės, tai gali liudyti rimtesnį nušalimą, dėl kurio būtina kreiptis į medikus pagalbos.
„Pūslės, juodi odos plotai rodo rimtus odos pažeidimus ir nušalus, ir nudegus. Šių odos plotų negalima nei šildyti, nei šaldyti, jokiu būdu nereikėtų trinti ar kuo nors savarankiškai gydyti. Vertėtų vykti į medicinos įstaigą, nes tai gali būti ir kur kas rimtesnių pažeidimų ženklas. Gana daug žalos žmonės padaro sau patys, kai imasi savigydos ar neva liaudiškų priemonių – trina nušalusias vietas sniegu, mirko karštame vandenyje, tepa nudegimus aliejumi ir t.t.“, – sakė gydytoja Božena Markevič.
Pasak jos, laiku ir tinkamai suteikta pirmoji pagalba bei pastangos išvengti klaidų gydantis savarankiškai padarys mažiau žalos sveikatai, o kartais net išgelbės kūno dalis nuo amputacijos.
G.Beinorienės teigimu, į draudikus kreipiasi gyventojai, apsidraudę nuo nelaimingų atsitikimų, kuomet dėl didesnių nušalimų ar nudegimų tenka kreiptis medikų pagalbos. Draudimas atlygina tuos atvejus, kuomet šaltis ar karštis pažeidžia minkštuosius audinius, kuomet prireikia transplantacijos ar net amputacijos.
„PZU Lietuva“ duomenimis, gyventojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų apimtys 2012 m. augo 15 proc., tiek pat išaugo ir išmokos šiuo draudimu apsidraudusiems bendrovės klientams.
