Pradžia – šiemet kovą
Šių metų kovo vidury Vilniaus savivaldybė informavo pasirašiusi sutartį su konkursą laimėjusiomis bendrovėmis „Litcon“ ir „Ekstra statyba“, kurios tuomet ir pradėjo paruošiamuosius kapinių tvarkymo darbus. Restauravimo darbams atlikti skirta daugiau nei 2 mln. eurų Europos Sąjungos ir Vilniaus savivaldybės lėšų.
Tuomet teigta, kad Rasų kapinėse bus sutvarkytos 6 koplyčios, tvora, 341 avarinės būklės kapas, iš kurių 141 yra įtraukta į kultūros vertybių registrą. Taip pat bus atnaujinti ir sutvarkyti istoriniai kapinių takai, laiptai, stabilizuoti slenkantys šlaitai, apšvietimas, įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos. Už savivaldybės lėšas planuojama atnaujinti kapinių administracijos pastatą, kapinių tvoras. Istorinės Rasų kapinės bus baigtos tvarkyti iki 2020 metų.
Šiltuoju metų laiku su darbais gerokai pasistūmėta. Tačiau nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo Rasų kapinėmis besirūpinančios Visuomeninės Rasų kapinių draugijos pirmininkė Alicija Klimaševska Vėlinių dieną pažėrė kritikos, kad darbai šiame istoriniame objekte vykdomi ne taip, kaip turėtų būti.
Kritikuoja dėl netinkamo darbo
Kalbėdama radijo stoties „Znad Wilii“ laidoje A.Klimaševska teigė, kad jos vadovaujama draugija per 28 metus pasirūpino apie 100 paminklų istorinėse Rasų kapinėse atnaujinimu. Tačiau – tai tik lašas jūroje, todėl džiaugtasi, kad pagaliau į procesą įsijungė Vilniaus miesto savivaldybė.
„Buvome patenkinti, kad tai didesni pinigai, gauti iš ES, dalis savų, kad tikrai Rasos pasikeis. Bet pirmasis nusivylimas aplankė, kai sužinojome, kad konkursą laimėjo didelės statybų bendrovės – „Ekstra statyba“ ir „Litcon“. Gal jos ir turi patirties tiesti kelius ar statyti namus, bet ne restauruojant kultūros paveldo objektus. Tam reikia aukštos kvalifikacijos specialistų“, – radijui „Znad Wilii“ sakė draugijos pirmininkė.
Buvome patenkinti, kad tai didesni pinigai, kad tikrai Rasos pasikeis. Bet pirmasis nusivylimas aplankė, kai sužinojome, kad konkursą laimėjo didelės statybų bendrovės, – sakė A.Klimaševska.
Ji prisiminė, kad atnaujinant pirmuosius paminklus kvietėsi specialistus iš Lenkijos ir tuomet reikėjo pateikti daugybę restauratorių kvalifikaciją įrodančių dokumentų.
„Kai paskelbta apie šio konkurso laimėtojus, paprašėme įmonių pateikti sąrašus, kas bus tie restauratoriai, kurie šių darbų imsis, bet į tai niekas nekreipė dėmesio. Ponai iš tų įmonių elgiasi taip, lyg jie viską žino, viską padarys gerai ir net nesiteikia ateiti į susitikimus su draugija, mano, kad mes trukdome jiems dirbti.
Mes pripažįstame, kad neturime teisės kištis. Bet vis dėlto pastarąjį kartą aš pasakiau: pinigai, kuriuos jie gavo iš savivaldybės, yra vilniečių pinigai, tų, kurie moka mokesčius ir iš jų lėšos skiriamos Rasų renovacijai. Pinigai iš ES irgi yra ES piliečių pinigai, iš jų mokesčių, taip pat ir Lenkijos žmonių“, – kalbėjo A.Klimaševska.
Darbus turėtų atidžiau kontroliuoti Vilniaus miesto savivaldybė, galbūt įsikišti ir Kultūros paveldo departamentas. O konsultuoti kviesti derėtų specialistus iš Lenkijos, kurie turi daugiau tokio darbo patirties, tačiau to esą nėra padaryta.
„Mes turime eiti į dar vieną karą, turime kelti griežtas sąlygas, nes skauda širdį, kad milijonai eurų bus išmesti į balą. Ketiname prašyti mero susitikti su komitetu. Gal merui pasakojama kažkas kito, kad viskas gerai, norime pateikti savo poziciją, – teigė A.Klimaševska ir neslėpė nuostabos Vilniaus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pozicija šiuo klausimu. – Juk Vilniaus taryboje yra didelė LLRA frakcija. Jie nuolat sako, ypač tai pabrėžia ponas J.Kaminskis, kad tai jų dėka iškeltas Rasų kapinių renovacijos finansavimo klausimas. O dabar ponas Kaminskis sako, kad mes trukdome, nes norime, kad darbai būtų atlikti gerai, o jis tikina, kad draugija kišasi ne į savo reikalus.“
A.Klimaševska įsitikinusi, kad Lietuvoje netrūksta tinkamos kompetencijos restauratorių, tik jų niekas į šiuo darbus neįtraukė.
Mes turime eiti į dar vieną karą, turime kelti griežtas sąlygas, nes skauda širdį, kad milijonai eurų bus išmesti į balą, – teigė A.Klimaševska.
J.Kaminskis sako, kad projektas restauruoti Rasų kapines buvusi jo idėja, kurią jis pradėjo plėtoti dar apie 2010-2011 metų. Tačiau su Visuomenine Rasų kapinių draugijos vadove jis tikina nesikalbėjęs jau ne vienerius metus, todėl tikrai tiesiai nėra niekam sakęs apie kišimąsi į projekto įgyvendinimo procesą.
„Kadangi čia yra mano projektas, kurį sugalvojau ir kuravau, tai čia širdies dalykas. Negalima daryti pigaus piaro iš šventų visiems lenkams dalykų, – paprašytas pakomentuoti A.Klimaševskos žodžius, sakė J.Kaminskis. – Yra vykdoma autorinė objekto priežiūra, „Vilniaus plano“, „Vilniaus vystymo kompanijos“ priežiūra, KPD. Ir aš išreikalavau, kad konkurso laimėtojai nepradėtų darbų, kol negaus visų reikalingų sertifikatų. Iki šiol nė vienas objektas nepriduotas, todėl negalima sakyti, kad darbai atlikti blogai, juk reikalaujama tai, kas nėra visiškai tinkama, taisyti.“
Savivaldybė tikina kontroliuojanti
Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad išties Rasų kapinių renovacija nevyksta visiškai taip, kaip turėtų vykti, tačiau procesas nuolat stebimas ir kontroliuojamas, todėl klaidas tikrai galima ištaisyti ir tai bus padaryta.
Kaip 15min sakė Vilniaus mero patarėja Dalia Bardauskienė, situacija yra tokia, kad darbai šiuo metu vyksta, konkursą pavyko pabaigti, laimėtojai yra, nors taip pavyksta tikrai ne visuose savivaldybės skelbiamuose konkursuose.
„Laimėtojai dirba ir galėčiau pasakyti, kad jie dirba ne vienodai. Mes esame visiškai patenkinti koplytėlių restauracija, kurias restauruoja „Ekstra statyba“, mes lankėmės kapinėse spalio 12 d. su visuomenine priežiūros komisija, matėme kokybiškai atliktus darbus, tačiau kai kurie darbai, kuriuos atlieka „Litcon“, yra nepatenkinami.
Neturėjome pastabų dėl šlaitų sutvirtinimo, sienučių įrangos, galbūt dėl laiptų, turėklų, tokios pragmatiškos detalės nekėlė rūpesčių, tačiau su restauravimu susieti darbai įvertinti nepatenkinamai mūsų priežiūros komisijos. Matome, kad darbai nėra tokie, kokie turėtų būti“, – teigė D.Bardauskienė.
Vis dėlto, mero patarėjos teigimu, tai nėra didelė problema, kadangi visuose panašiuose objektuose pasitaiko nekokybiškų darbų.
„Už juos nebus sumokėta ir bus pareikalauta, kad darbai būtų atlikti kokybiškai. Labiausiai kėlė įtarimą metalinių kryžių restauravimas, taip pat ir pati darbo kultūra – nei autorinė, nei techninė priežiūra juk nepristovės ištisai. Tai turi būti pačios organizacijos kultūra, supratimas, kad dirbama neeilinėje vietoje, su neeiliniu objektu. Manau, jie tikrai pajėgūs pasitaisyti“, – tikino D.Bardauskienė.
Neturėjome pastabų dėl šlaitų sutvirtinimo, sienučių, laiptų, turėklų, tačiau su restauravimu susieti darbai įvertinti nepatenkinamai, – teigė D.Bardauskienė.
Kreipėsi į Lenkijos specialistus
Tačiau dėl dalies darbų bus prašoma ir ekspertinių konsultacijų.
„Rasų kapinės yra bendra Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo vertybė, mes labai gražiai bendradarbiaujame su Lenkijos kultūros ir paveldo ministerija, taip pat su Paveldo institutu, lankėsi specialistai rengiant projektą, gavome geras konsultacijas.
Dabar mes antrą kartą kreipėmės į šitas institucijas, prašydami ekspertinių konsultacijų, nes akivaizdu, kad mes neturime ekspertų, kurie mums padėtų restauruoti ketaus kryžius, koplytėles, tai išskirtiniai dalykai šiose kapinėse. Taip pat galėtų pakonsultuoti, kokiomis priemonėmis geriausia konservuoti metalines detales“, – kalbėjo mero patarėja.
Ji pasidžiaugė, kad šiuo atveju su visuomene pavyksta irgi palaikyti labai konstruktyvų dialogą – Visuomeninė Rasų kapinių draugija, sukaupusi labai daug patirties tvarkant šias kapines, prisideda patarimais ir pastabomis.
D.Bardauskienės teigimu, vis dėlto pasitaiko ir kitokio požiūrio – esą dalis visuomenės įsivaizduoja, kad po konservavimo, restauravimo koplyčios, paminklai, kryžiai turėtų būti kaip nauji, o paveldosaugininkai laikosi kiek kitos nuomonės. Jų teigimu, autentiškumas privalo išlikti, neturime teisės nuo istorinio objekto nuvalyti visą palikimą, turi išlikti koloritas.
