„Miršta ne dienomis, o valandomis. Iš 40 žmonių per trijų savaičių mano atostogas numirė trys anoniminiai“, – 15min pasakojo gyvenime paslydusius žmones globojančio paramos fondo „Rigra“ vadovė Gražina Aleksaitienė.
Prieš kurį laiką šis paramos fondas kreipėsi į SAM prašydamas svarstyti galimybę iš receptinių vaistų sąrašo išbraukti medikamentą naloksoną arba supaprastinti jo prieinamumą taip, kad jį būtų galima dalinti vadinamuosiuose žemo slenksčio paslaugų kabinetuose, kuriuose narkomanams dalijami švirkštai, prezervatyvai, dezinfekavimo priemonės, jie konsultuojami.
Švirkščiamas vaistas „Naloxonum“, „Nexodal“ ar „Forvel“ geba išstumti narkotinius preparatus iš junginių su receptoriais, todėl išnyksta opiatų, tokių kaip heroinas, kodeinas ar metadonas, poveikis.
Nuo narkotikų priklausomi asmenys dažniausiai perdozuoja tuomet, kai rinkoje atsiranda grynesnio heroino. Tada į Vilniaus Kirtimų taborą policija vyksta kone kasdien.
Greitoji atvažiuoti nesuspėja
Kaip 15min teigė nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė, tokių atvejų būtų gerokai mažiau, jei vienintelis priešnuodis opiatams naloksonas būtų prieinamesnis – šiuo metu jis yra parduodamas tik su gydytojo receptu.
J.Poškevičiūtė sakė, kad reikia būti realistais – nuo narkotikų priklausomi žmonės dažnai savimi nesirūpina, todėl naivu tikėtis, kad jie eis pas gydytoją, prašys recepto, pirks vaistą už pinigus, kurių dažniausiai neturi, ir paaiškins savo artimiesiems, ką daryti pastebėjus, kad jie perdozavo.
Net jei greitoji atvyktų per 6 minutes, perdozavęs narkomanas jau būtų miręs.
„Be to, narkotikų vartotojas turi būti draustas, – pabrėžė ji. – Visi suprantame, kad tai ne ta publika, kuri taip padarys.“
Jei vaistas būtų suleidžiamas iškart pastebėjus perdozavimo simptomus ir vėliau iškvietus greitąją pagalbą, žmogus galėtų būti išgelbėtas.
Greitosios medicinos pagalbos medikai su savimi vežiojasi šį vaistą, tačiau jo suleisti, anot J.Poškevičiūtės, reikia labai skubiai – net jei greitoji atvyktų per 6 minutes, perdozavęs narkomanas jau būtų miręs.
Su tokia rizika kasdien susiduria apie 10 tūkst. opiatus Lietuvoje vartojančių asmenų.
J.Poškevičiūtės teigimu, SAM galėtų arba išbraukti preparatą iš receptinių sąrašo – nors tai teisiškai gana sudėtinga, arba supaprastinti jo išdavimo tvarką paliekant vaistą receptiniu.
„Pavyzdžių tokio prieinamumo yra ne vienas ir ne du tiek Europoje, tiek JAV. Kai kur policininkai turi, kai kur – žemo slenksčio paslaugų kabinetuose jis dalijamas paklausus pavardės ir pasirašant – bet duoda ir visada praveda mokymus, kaip greitai atpažinti perdozavimą ir kaip susileisti“, – teigė ji.
Prieš kurį laiką į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą kreipusis „Rigros“ vadovė patikino, kad dėl to, kad šis preparatas yra neprieinamas narkomanams, galima teigti, kad mirčių nuo perdozavimo prevencija mūsų šalyje apskritai nevyksta.
SAM visuomenininkams atsakė, kad tik gydytojas gali nustatyti, kokią naloksono dozę reikia suleisti, o suleidus per daug, gali kilti sveikatos problemų – anafilaksinis šokas, traukuliai, širdies ritmo sutrikimas, hipotenzija. Be to, preparatą dar reikia ir tinkamai laikyti.
Anot ministerijos, visi leidžiamieji preparatai yra receptiniai.
Analizuoja ES patirtį
Panašiai į 15min klausimus atsakė SAM Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Astrauskienė. Ji pabrėžė, kad naloksonas negali būti skiriamas, jei yra padidėjęs jautrumas šiam vaistui.
„Tačiau narkotikus vartojantys žmonės nenori kreiptis į gydytoją ir pageidauja, kad vaistas būtų dalijamas tiesiog gatvėje nemokamai. SAM ne kartą sprendė naloksono prieinamumo problemą, o šiuo metu renka informaciją iš Europos Sąjungos (ES) šalių apie jose taikomą praktiką, kaip efektyviau spręsti perdozavimo problemą“, – raštu parengtuose atsakymuose cituojama SAM atstovė.
Ji pabrėžė, kad pagal perdozavimo skaičių ES pirmavusi Estija naloksoną leido dalinti žemo slenksčio paslaugų kabinetuose, tačiau jis liko receptinis.
SAM atstovės teigimu, Estijoje medikamentą gauna tik užsiregistravę narkotikų vartotojai, o vaistas duodamas tik žinant asmens vardą ir pavardę.
Anot A.Astrauskienės, ministerija yra ne kartą svarsčiusi naloksono prieinamumo klausimą, o Lietuva analizuoja kitų ES šalių patirtį ir ieško būdų, kaip efektyviau mažinti mirčių nuo perdozavimo skaičių.
„SAM nagrinėja kitų šalių patirtį narkotikų perdozavimo priemonių taikyme, kad gerąją praktiką būtų galima pritaikyti Lietuvoje“, – teigiama atsakymuose.
Ji taip pat išvardijo kitas priemones, kurios skirtos mažinti perdozavimo riziką – pavyzdžiui, finansuojamas žemo slenksčio paslaugų teikimas, ministerija numato plėtoti pakaitinio gydymo ir žemo slenksčio paslaugas regionuose, naudojant ES struktūrinių fondų paramą, gydymo įstaigose gydo žmones, turinčius elgesio ir psichikos sutrikimų dėl narkotikų vartojimo.
Kol SAM analizuoja gerąsias praktikas, per porą metų Lietuvoje perdozavimas nusinešė 224 gyvybes, o mirusių skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo.
J.Poškevičiūtės duomenimis, 2013-aisiais perdozavo ir nebuvo išgelbėti 50 narkomanų, o pernai tokių buvo jau 109.
„Tai yra paprastas, nebrangus vaistas, bet SAM gula kryžiumi – kaip jūs čia dalinsite receptinį vaistą? Ir visiškai neina į dialogą“, – pridūrė ji.
„Galiu gyventi“ direktorė sakė, kad jai nesuprantami argumentai, jog šį vaistą gali praryti vaikai, nes vaikai gali ir skalbimo miltelių prisivalgyti, jei jų neprižiūrėsi.
„Iki to (argumentuojama – aut.), kad jie patys turi rūpintis savo gyvybe – kodėl mes čia turime rūpintis“, – SAM atstovais stebėjosi ji.
J.Poškevičiūtė įsitikinusi, pavojingos reakcijos, apie kurias kalba SAM, yra šalutiniai dalykai, kuriais būtų galima rūpintis jau po to, kai medikamentu būtų išgelbėta gyvybė, tačiau dabar dėl galimų pašalinių reakcijų, kurias gali sukelti bet kuris medikamentas, siūloma apskritai negelbėti gyvybės.
Kol SAM analizuoja gerąsias praktikas, per porą metų Lietuvoje perdozavimas nusinešė 224 gyvybes, o mirusių skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo.
„Tai, kad teisės aktas ne padeda, o trukdo – jiems ne argumentas“, – piktinosi ji.
„Žmogaus gyvybė jiems visai nėra svarbi. Jiems svarbiau, kad gali būti kažkoks mistinis anafilaksinis šokas, negu kad žmogaus gyvybė būtų išgelbėta, man keista“, – 15min SAM požiūrį į problemą įvertino G.Aleksaitienė.
Su narkomanais kasdien susidurianti „Rigra“ vadovė sakė, kad nuo perdozavimo dažniausiai miršta ne patys problemiškiausi narkomanai, o tie, kurie atkrenta po nevartojimo arba vartoja rečiau.
„Po reabilitacijų, būna, atkrenta. Tai yra liga su atkryčiais (...) Jie tikrai nenueis pas gydytoją“, – sakė ji.
