Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 12 07

Pergyvenusi pasaulinius karus, Kauno tvirtovės VII forto ledainė krito prieš verslo buldozerį

Ir vėl sujudimas Kauno Archyvo gatvėje, sklype, kuriame daugiau nei šimtmetį stovėjo Kauno tvirtovės VII forto ledainės mūrai. Gruodžio 4 dieną pradėti, neva, aplinkos tvarkymo darbai baigėsi šio istoriją menančio statinio sulyginimu su žeme. „Tai – banditizmas. Užvirė kraujas, tad taip visko nepaliksime“, – pareiškė Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus.
Kauno tvirtovės VII forto ledainės griuvėsiai
Kauno tvirtovės VII forto ledainės likučiai po griovimo / Skaitytojo nuotr.

Žadėjo negriauti, bet nugriovė

Apie tai, kad Archyvo gatvėje, sklype, kuriame stovi kultūros paveldo objektu vietinių gyventojų laikoma ledainė, vykdomi medžių pjovimo darbai, gruodžio 4 dieną 15min.lt redakcijai pranešė susirūpinęs kaunietis Vyrmantas. Vietoje pakalbinti darbininkai žurnalistus tikino, jog versti šio pastato artimiausiu metu nesiruošiama, jog sutartyje su naujuoju sklypo savininku UAB „RA Development“ sutarta tik dėl aplinkos sutvarkymo darbų. Meluota į akis. Savaitgalį imta versti ir pati Kauno tvirtovės VII forto ledainė. Gyventojai ėmė šauktis pagalbos.

Pirmasis stabdyti griovimo darbus suskubo KPD Kauno skyriaus darbuotojus iškvietęs Kauno tvirtovės VII forto valdytojo VšĮ „Karo paveldo centro“ direktorius Vladimiras Orlovas.

Mums nepavyko nieko padaryti – du pasaulinius karus bei sovietmetį atlaikiusi ledainė savaitgalį buvo sunaikinta.

„Jie specialiai laukė savaitgalio. „RA Development“, pasinaudodama spragomis įstatymuose bei tuo faktu, kad dauguma valstybės įstaigų savaitgalį nedirba, be jokių leidimų nugriovė Kauno tvirtovės VII forto kuopos vado ledainę. O tuos leidimus turėjo gauti.

Nors šis pastatas nebuvo įtrauktas į Kultūros paveldo objektų registrą, stovėjo jis vizualinėje apsaugos zonoje. Apribojimai jo griovimo darbams buvo nurodyti ir detaliajame plane. Mums nepavyko nieko padaryti – du pasaulinius karus bei sovietmetį atlaikiusi ledainė savaitgalį buvo sunaikinta“, – tikino V.Orlovas.

Aukso gysla už mažą kainą

Pasak V.Orlovo, jau prieš dešimtmetį bandyta komerciniais tikslais užgrobti šį Žaliakalnio sklypą. Tuomet kita privati įmonė buvo numačiusi ten pastatyti tris daugiabučius. Pastatė du. Išdygti trečiajam tuomet sutrukdė būtent 1887 metais statyta ledainė, – KPD neleido atlikti jos griovimo darbų. Tuomet, matyt, neatsitiktinai, supleškėjo ir šalia stovėjęs Kauno tvirtovės VII forto komendanto namas.

„Seniai girdėjau gandus, kad Valstybės turto fondas nori šį sklypą su 50 kvadratų užimančia ledaine parduoti. Privatizavimui jis buvo ruošiamas metus, „RA Development“ parduotas praėjusį mėnesį. Apie galiojančius apribojimus pirkėjai turėjo žinoti, nes dar prieš pirkimo sandorį kreipėsi į KPD Kauno skyrių, domėjosi sklypu“, – teigė „Karo paveldo centro“ direktorius.

Anot jo, tai – iš anksto suregztas gudrus planas. Lietuvos turto fondo aukcione skelbta pradinė 4 arų sklypo bei ledainės pastato kaina buvo itin maža – 16 000 eurų. Akivaizdu, kad prestižiniame Kauno Žaliakalnyje sklypai kainuoja daug daugiau.

„RA Development“ vadovai turėjo žinoti, kad komercinio pastato statyboms erdvės neužteks, o atlaisvinti sklypą nuverčiant ledainę nepavyks, nes KPD neišduos leidimo. Jei ne gyventojų reakcija, V.Orlovo teigimu, galbūt niekas ir nebūtų pastebėjęs statybos darbų. Naujas pastatas būtų traktuotas kaip leistina ledainės rekonstrukcija.

„Kultūros paveldo departamentas tirs šį pažeidimą, darbą savo kompetencijos srityje atliks Statybų inspekcija ir kitos tarnybos, tačiau jau akivaizdu, kad galimas finansines baudas įmonė vertins kaip komercinio projekto sąnaudas. Keista, kad „RA Development“ į Žaliakalnį ateina vedina konflikto su vietos bendruomene šleifu“, – teigė V.Orlovas.

Statybininkai elgėsi banditiškai

Tai, kas vyko savaitgalį, atvirai sutiko papasakoti KPD Kauno skyriaus vedėjas S.Stoškus. Aukodamas savo laisvas dienas, statybų vietoje lankėsi šio skyriaus vyriausias valstybinis inspektorius Andrius Liakas. Tačiau griovimo darbus net ir tamsiu paros metu savaitgalį atlikę darbuotojai į jį nekreipė dėmesio, netgi ėmė grasinti. Nežinodamas, kaip reaguoti į tokį įžūlumą, KPD darbuotojas kreipėsi į policiją.

„Banditai ten darbavosi ir tiek. Grasino mūsų inspektoriui net į galvą duoti. Vietiniai gyventojai perspėjo, jog aplink šį sklypą važinėjasi juodas limuzinas, kuriame – su nusikalstamu pasauliu siejami asmenys. Reikia saugotis ir jų. Užvirė kraujas. Mes viso to taip nepaliksim. Žadame rašyti prašymą Kauno apskrities VPK, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sužaloto kultūros paveldo objekto.

Tie banditai pasiklydo kalendoriuje: galvoja, kad dabar – 2005 metai ir gali daryti ką nori. Tačiau galioja teisės aktai. Yra statinys – reikia leidimo jam griauti. Leidimo niekas neišdavė, tad teks susidurti su pasekmėm“, – ryžtingai nusiteikęs kalbėjo S.Stoškus.

Gruodžio 7 dieną KPD atstovai rinko visą su šia istorija susijusią juridinę medžiagą, kurią ruošėsi perduoti policijai. Pasak S.Stoškaus, Valstybės turto fondas buvo informuotas apie tai, kad ledainė – saugomas valstybės turtas, tad ir pirkėjai buvo informuoti apie tai, kad ją reiks išsaugoti.

„Ką galima padaryti, kai taip įžūliai nepaisoma atitinkamų institucijų paliepimų? Įstatyme vyrauja spragos. Ne tik KPD atstovas, bet ir atvykę eiliniai patruliai taip pat nežinojo, kaip elgtis tokioje situacijoje. Kol buvo aiškinamasi, ką daryti, griovimo darbai buvo toliau vykdomi. Liko tik ledainės sienos fragmentai“, – teigė V.Orlovas.

Sandoryje – jokių apribojimų

Internete „RA Development“ vadovu nurodytas, tačiau paprastu darbininku pats prisistatantis Rimas Adomaitis negalėjo nurodyti, ką tiksliai pasamdė atlikti griovimo darbus, tik pabrėžė, jog visa ši istorija – dokumentų klausimas.

Jei jis būtų įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą, niekas to sklypo su pastatu nebūtų pirkęs.

„O mes turime visus dokumentus. Nieko neslepiame“, – tiek tepasakė į advokatą kreiptis liepęs R.Adomaitis.

„RA Development“ advokatas Aurelijus Gruodis patikino, jog Valstybės turto fondo bei įmonės pirkimo-pardavimo sandoryje nebuvo užsimenama apie jokius apribojimus. 1949 metais baigtas statyti ledainės pastatas buvo 80 proc. nusidėvėjęs, menkos vertės, neįtrauktas į Kultūros paveldo objektų registrą.

„Jei jis būtų įtrauktas, niekas to sklypo su pastatu nebūtų pirkęs. Turiu praktikos su tokiais sandoriais. Jei pastatas – kultūros paveldas, pardavėjas turi kreiptis į atitinkamas institucijas, turi būti surašytas patikrinimo aktas, tvirtinamas notaro. Šiuo atveju taip nebuvo. Metų metus šis sklypas ir su pastatu buvo pardavinėjamas“, – patikino advokatas.

Pasak jo, „RA Development“ nupirko jį kaip investicinį objektą. Reikėjo apsispręsti: saugoti ir prižiūrėti kiemo rūsiu sutartyje įvardijamą ledainę ar nugriauti ją. Nuspręsta nugriauti. Kadangi tai – paprastas statinys, leidimas griovimo darbams nereikalingas. Pasiteiravus, kas išdygs vietoj ledainės, A.Gruodis atsakė, jog dar nežinoma.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?