Kaip praneša prokuratūra, trys tyrimai pradėti dėl tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo (BK 101 str.), keturi – dėl okupuotos valstybės civilių piliečių trėmimo (BK 102 str.), vienas ikiteisminis tyrimas – dėl genocido (BK 99 str.).
Pernai teismams perduotos trys baudžiamosios šios kategorijos bylos. Dviejose iš jų surašyti kaltinamieji aktai, viena baigta prokuroro nutarimu skirti asmeniui priverčiamąsias medicinos priemones. Bylas Kauno apygardos teismui perdavė Kaišiadorių ir Alytaus rajono apylinkių prokuratūros.
„Tenka pripažinti, kad prokurorai neišnaudojo galimybės ištirti okupacijos metu padarytų nusikaltimų – iki pat 1998 metų teismui praktiškai nebuvo perduota panašių bylų, nors tuomet buvo ir daugiau objektyvių galimybių išaiškinti šių nusikaltimų faktus, ir nustatyti gyvus kaltininkus, įvykio liudytojus, užfiksuoti jų parodymus, surinkti dokumentinius įrodymus“, – teigia generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Pasak šalies prokuratūros vadovo, nepaisant, kad kaltųjų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn galimybės objektyviai mažėja, prokurorų pastangos nenueina perniek. Todėl ir šiais metais nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimas liks viena svarbiausių prokuratūros veiklos krypčių.
Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus vertinimu, rezultatų pavyko pasiekti dėl išskirtinio Kauno apygardos prokuratūros vadovų dėmesio ir organizacinio pobūdžio priemonių taikymo. Neigiamai vertinta kitų apygardų prokuratūrų veikla, kuriose nebuvo baigta ir teismui perduota nė viena šios kategorijos baudžiamoji byla.
Statistiškai negausūs pernykščiai nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimo rezultatai Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus atliktame apibendrinime paaiškinami tuo, kad nuo šių nusikaltimų padarymo praėjo didelis laiko tarpas; galimi kaltininkai, nukentėjusieji ir liudytojai sukako senyvą amžių, jų sveikatos būklė tapo silpna; Lietuvos ir kitų šalių archyvuose neišliko ar yra prokurorams neprieinami šiuos nusikaltimus galintys padėti išaiškinti dokumentai. Suteikti teisinę pagalbą dėl tokio pobūdžio dokumentų pateikimo ar galimų kaltininkų – okupacinio laikotarpio represinių ar kitų struktūrų pareigūnų likimo nustatymo – atsisako Rusijos Federacijos, Izraelio bei Baltarusijos kompetentingos teisėsaugos institucijos.
Primintina, kad nuo valstybės nepriklausomybės atkūrimo dienos šalyje buvo pradėti 226 ikiteisminiai tyrimai dėl okupacijų laikotarpiu Lietuvoje padarytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų. Iš šio baudžiamųjų bylų skaičiaus 20 baudžiamųjų bylų (8,9 proc.) dėl 29 asmenų buvo perduotos teismui. Iš jų – kaltinamieji aktai surašyti 18 bylų, 2 bylos baigtos prokuroro nutarimu dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.
Tik dviejose teismui perduotose šios kategorijos baudžiamosiose bylose keturi kaltinti asmenys (13,8 proc.) buvo išteisinti, dviejų asmenų bylos teismuose dar neišnagrinėtos. Šešių asmenų atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai ir asmenys nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis: vienas asmuo – laisvės apribojimu; penki asmenys – laisvės atėmimu, tačiau visi jie atleisti nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės. Šešiems asmenims baudžiamosios bylos nutrauktos dėl nepakaltinamumo – jiems paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės. Penkių teisiamųjų atžvilgiu teismas baudžiamąsias bylas nutraukė teisiamiesiems mirus iki bylos išnagrinėjimo. Pastebėtina, kad visose teismui perduotose bylose ikiteisminį tyrimą atliko tik patys prokurorai. Ikiteisminio tyrimo praktikoje per 18 metų nebuvo atvejų, kad teismui būtų perduota šios kategorijos baudžiamoji byla, kurioje ikiteisminį tyrimą būtų atlikę ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai.
