Tokia statistika buvo paskelbta sausį įvykusiame EŽŽT renginyje, skirtame naujų darbo metų pradžiai. Šiuos teigiamus pokyčius nulėmė naujų darbo metodų teisme taikymas ir neseniai sudaryta galimybė dalį bylų nagrinėti vienam teisėjui.
Praėjusių metų paskutinę dieną EŽŽT tolesnio nagrinėjimo laukė 246 peticijos prieš Lietuvą, o tai yra dvigubai mažiau negu 2011 m., kuomet šių peticijų skaičius siekė 586.
Pernai teismas nepriimtinomis paskelbė arba išbraukė iš nagrinėjamų sąrašo net 705 peticijas, užpernai tokių peticijų buvo išbraukta tik 152. Lietuva dėl nepriimtinų peticijų paskelbimo pirmauja Baltijos valstybėse: peticijų prieš Latviją 2012 m. atmesta 296, prieš Estiją – 269.
Pernai teismui buvo paduotos 373 naujos peticijos prieš Lietuvą. Iš viso teismas gavo 65 tūkst. naujų peticijų.
Pernai Teismas nepriimtinomis paskelbė arba išbraukė iš bylų sąrašo daugiau kaip 86 tūkst. peticijų.
Daugiausia peticijų, laukiančių tolesnio nagrinėjimo, yra pateikta prieš Rusiją – 28,6 tūkst. (22,3 proc. visų nagrinėjimo laukiančių peticijų). Antroje vietoje – Turkija (16,9 tūkst. peticijų), trečiąją vietą užima Italija (14,2 tūkst. peticijų). Toliau sąraše minimos Ukraina (10,45 tūkst. peticijų), Serbija (10,05 tūkst.), Rumunija (8,7 tūkst.), Bulgarija (3,85 tūkst.) ir Jungtinė Karalystė (3,3 tūkst.).
Europos Tarybos narėse pernai vidutiniškai 10 tūkst. gyventojų teko 0,79 peticijos. Lietuvoje šis skaičius siekė 1,24 peticijos; Latvijoje – 1,4; Estijoje – 2,25. Daugiausia peticijų 10 tūkst. gyventojų teko Balkanų pusiasalio valstybėse – Serbijoje (6,77), Kroatijoje (4,35), Rumunijoje (3,18). Mažiausia peticijų tenka Airijoje (0,12), Ispanijoje (0,15), Danijoje (0,18), Vokietijoje (0,18), Norvegijoje (0,20), Portugalijoje (0,21), Prancūzijoje (0,21), Belgijoje (0,24), Jungtinėje Karalystėje (0,28).
