Daugiausia be tėvų globos likusių vaikų (368) priglaudė jų seneliai. Neabejingi į bėdą patekusiems vaikams buvo ir vaikų broliai, seserys, dėdės, tetos bei kiti giminaičiai. Iš viso per praeitus metus ir keturis šių metų mėnesius atsirado net 468 tokie geradariai giminaičiai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nuoširdžiai dėkoja visiems žmonėms, kurie ryžtasi į savo šeimą priimti tėvų globos netekusius vaikus.
„Vaikų poreikis yra augti ir vystytis natūralioje šeimos aplinkoje, užmezgant emocinius saugius ryšius su suaugusiais žmonėmis. Patys svarbiausi vaikui yra mama ir tėtis. Tačiau jei atsitinka taip, kad jie laikinai arba nuolat nebegali ar nenori, nesistengia rūpintis vaiku, tarnybos specialistai visų pirma stengiasi surasti vaiko artimus giminaičius, kurie gebėtų vaiku pasirūpinti... Tik tada, jei tai nepavyksta, ieškoma giminystės ryšiais su vaiku nesusijusių žmonių, kurie galėtų priglausti vaiką. Džiaugiamės ir didžiuojamės visais tais drąsiais ir geros širdies žmonėmis, kurie ryžtasi padėti į bėdą patekusiems vaikams“, – pabrėžė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įvaikinimo ir globos skyriaus patarėja Giedrė Mikalauskienė.
Kol vaikas globojamas giminaičių ar giminystės ryšiais nesusijusių asmenų šeimose, paslydusiems tėvams yra teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba keičiant savo elgesį.
SPIS duomenimis, 2019 metais 519-kos vaikų globėjais (rūpintojais) tapo jų giminaičiai (iš viso 391-a giminaičių šeima ar pavieniai asmenys giminaičiai). Per 2020 metų keturis mėnesius giminaičiai globėjais (rūpintojais) tapo 98 –iems be tėvų globos likusiems vaikams (šiuos vaikus priglaudė 77-ios giminaičių šeimos ar pavieniai asmenys giminaičiai).
„Dažniausios priežastys, dėl kurių vaikai netenka tėvų globos – tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų nesirūpinimas, nesidomėjimas vaiku, jo nepriežiūra, netinkamas auklėjimas, fizinio ar psichologinio smurto naudojimas ir dėl to kilęs pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Kol vaikas globojamas giminaičių ar giminystės ryšiais nesusijusių asmenų šeimose, paslydusiems tėvams yra teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba keičiant savo elgesį. Neretu atveju, tėvams suteikus pagalbą, vaikai grįžta gyventi į šeimą. Deja, ne visi atvejai būna sėkmingi ir ne visi tėvai nori priimti jiems siūlomą pagalbą“, – pridūrė G.Mikalauskienė.
Daugiausiai be tėvų globos likusių vaikų tiek pernai, tiek ir šiemet priglaudė vaikų seneliai. 2019 metais 309-ių vaikų globėjais (rūpintojais) tapo 225-ios senelių šeimos ar pavieniai senelis ar močiutė. Per keturis šių metų mėnesius 59-ių vaikų globėjais (rūpintojais) tapo jų seneliai. Iš viso savo anūkus šiemet priglaudė 49-ios senelių šeimos ar pavieniai močiutė ar senelis. 2019 m. pabaigoje Lietuvoje 1 598 senelių šeimose buvo globojami (rūpinami) 2 064 vaikai (63 proc. giminaičių šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų).
Šiemet 22 vaikus priglaudė sesuo arba brolis (16-ka šeimų ar pavienių asmenų). 2019 metais 70 vaikų priglaudė sesuo arba brolis (52 šeimos ar pavieniai asmenys).
Per keturis šių metų mėnesius 14 be tėvų globos likusių vaikų priglaudė vaiko teta arba dėdė (9-ios šeimos ar pavieniai asmenys). 2019 metais 91-o vaiko globėjais (rūpintojais) tapo 77-ios tetų ar dėdžių šeimos ar pavieniai asmenys.
Be tėvų globos likusius vaikus priglaudžia ir kiti giminaičiai: šiemet 3 vaikus priglaudė 3 giminaičiai ar jų šeimos, 2019 metais – 49-is vaikus priglaudė 40 giminaičių ar jų šeimų.
Per šių metų keturis mėnesius 39-iems vaikams globa (rūpyba) nustatyta ne giminaičių šeimose (33-ose šeimose), 2019 metais – 201-am vaikui globa (rūpyba) nustatyta ne giminaičių šeimose (137-iose šeimose).
Tarnybos duomenimis, 2019 m. pabaigoje iš viso buvo globojami (rūpinami) 7 446 vaikai, iš jų 1 431 laikinai globojami (rūpinami) ir 6 015 nuolatos globojami (rūpinami). Pastebėtina, jog kelis pastaruosius metus vaikų, kuriems nustatoma globa (rūpyba), mažėja, kaip mažėja ir bendras globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius.
Iš bendro 7 446 globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus didžiausias globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių sudarė vyresnio amžiaus vaikai, t. y., 15–17 m. (2 567 vaikai, t. y. 34,47 proc.) bei 10–14 m. (2 566 vaikai, t. y. 34,46 proc.).
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas įtvirtina dvi globos (rūpybos) rūšis: laikiną ir nuolatinę, bei keturias globos (rūpybos) formas: globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje, globos centre ir globos institucijoje.Vaiko laikinoji globa (rūpyba) gali trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino.
Per 2019 metus 53,4 proc. atvejų tėvų globos netekusiems vaikams globa (rūpyba) buvo nustatyta šeimose, 23,2 proc. atvejų – globos įstaigose, 0,9 proc. – šeimynose ir 22,5 proc. vaikų – globos centruose.
Palyginti su 2018 m. duomenimis matyti, kad 2019 m. žymiai sumažėjo vaikų globos (rūpybos) nustatymo atvejų globos įstaigose (2018 m. – 42 proc.).
