Kita vertus, pirmadienį pristatytas kasmetinis Pilietinės visuomenės instituto Lietuvos pilietinės galios indekso tyrimas atskleidė, kad tik 4 procentai apklaustų gyventojų imtųsi aktyvių veiksmų, jei Respublikos prezidentas įvestų tiesioginį valdymą ir panaikintų Seimą.
2009-aisiais Lietuvos gyventojų pilietinės galios indeksas siekė 35 balus iš 100. Tuo metu 2008 ir 2007 metais jis atitinkamai buvo įvertintas 33,2 ir 32,7 balais.
Pasak socialinių mokslų daktarės Rūtos Žiliukaitės, šį pokytį lėmė išaugęs visuomenės dalyvavimas pilietinėje veikloje ir sumenkęs įsitikinimas, jog aktyviai veikdamas pilietis susilauks neigiamų reakcijų ir pasekmių.
„Šiais metais daugiau Lietuvos gyventojų dalyvavo bendruomeninėse veiklose ir protesto akcijose. Kitas dalykas, visuomenė pradėjo įžvelgti šiek tiek mažiau grėsmių, kurios gali iškilti mūsų visuomenėje žmogui, kuris aktyviai dalyvauja pilietinėse veiklose“, – pirmadienį pristatydama atlikto tyrimo išvadas kalbėjo R.Žiliukaitė.
Mokytojų pilietinės galios indeksą pristačiusi politologė Ainė Ramonaitė teigė, jog pilietinio aktyvumo potencialas slypi būtent šioje visuomenės grupėje, o mokytojų pilietinė galia 13 procentų lenkia likusios visuomenės dalies rodiklį.Tyrimo išvados parodė, jog praėjusiais metais, lyginant su 2008-aisiais, nuo 3 iki 8 procentų išaugo apklaustų gyventojų, dalyvavusių protesto akcijose, skaičius. Vis dėlto, pasak R.Žiliukaitės, visuomenėje vis dar dažnas įsitikinimas, „užsiimti pilietiškai aktyvia veikla yra ganėtinai rizikinga“.
„Tikrai daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų mano, kad tai, kad pilietiškai aktyvus žmogus gali prarasti darbą, gali sulaukti grasinimų susidoroti, gali būti viešai užsipuolamas, šmeižiamas, gali būti įtarinėjamas, kad veikia dėl savanaudiškų paskatų, yra tikėtina pilietiškai aktyviam žmogui. Vienintelis pozityvus pokytis yra susijęs su aplinkinių įsivaizdavimu, kad žmogus, kuris yra pilietiškai aktyvus, gali būti laikomas keistuoliu“, – sakė socialinių mokslų daktarė.
Pasak jos, kur kas dažniau riziką įžvelgia pilietiškai aktyvūs žmonės.
„Mūsų rodikliai, iš tiesų, kalbant apie riziką, yra dvejopi. Jeigu mes kalbame apie labai aukštą rizikos suvokimo lygį mūsų visuomenėje, tai aš manau, mes jo niekaip nesuprasime neatsižvelgdami į visuomenėje vyraujantį nepasitikėjimą ir menką solidarumą, nes klausimas yra toks, kas atsitinka žmogui, kai jis susiduria su šita grėsme, kiek jisai gali tikėtis visuomenės paramos, kad žmonės, kurie jo nepažįsta, ateis ir jį palaikys“, – kalbėjo R.Žiliukaitė.
Sociologės teigimu, tyrimas taip pat atskleidė, jog praėjusiais metais sumažėjo gyventojų, kuriems yra būdinga nuostata laikytis nuošalyje, kai visai šaliai iškyla vietinės reikšmės problema ar ekonominė politinė problema.
Beveik trečdalis apklaustųjų teigė, jog imtųsi organizuoti veiklą, jei iškiltų vietinės reikšmės problema, o 47 procentai prisidėtų prie šios veiklos. Tuo metu visuomenėje kilus rimtai ekonominei arba politinei problemai, atitinkamai 3 ir 7 kartus mažesnė žmonių dalis imtųsi organizuoti veiklą šioms problemoms spręsti. Dar trečdalis gyventojų laikytųsi nuošalyje.
Pasak Pilietinės visuomenės instituto direktoriaus Dariaus Kuolio, vos 4 procentai apklaustųjų teigė, jog imtųsi veiksmų politinio perversmo metu.
„Buvo klausiama, jeigu įvyktų politinis perversmas, pavyzdžiui, būtų panaikintas parlamentarizmas Lietuvoje. Ir tik 4 procentai mokytojų, 4 procentai piliečių manytų, kad parlamentarizmą panaikinus, reikėtų imti organizuoti kažkokį visuomenės protestą“, – teigė D.Kuolys.
Pasak socialinių mokslų daktaro Mindaugo Degučio, praėjusiais metais pastebimas didesnis apklaustųjų tikėjimas prezidento įtaka sprendimų priėmimui nei 2008-aisias. 10 balų skalėje prezidentės galios buvo vertinamos 8,6, tuo metu užpernai šis įvertinimas siekė 7,2 balus.
2009-aisias, gyventojų nuomone, daugiausia galios sprendimų priėmimui turėjo prezidentė, Seimo nariai ir valdininkai. Seimo narių įtaką apklausti gyventojai įvertino 8,2 balais iš 10, valdininkų – 7,7, žiniasklaidos – 6,6, o paprastų žmonių – vos 2,8 balais.
Pasak M.Degučio, 2009-aisiais daugiau Lietuvos gyventojų dalyvavo bendruomeninėje veikloje ir protesto akcijose. Beveik pusė šalies piliečių dalyvavo labdaringoje veikloje ar aplinkos tvarkymo talkose, o trečdalis apklaustųjų teigė prisidėję prie vietos bendruomenių veiklos.
Tuo metu mokytojų pilietinės galios indeksą pristačiusi politologė Ainė Ramonaitė teigė, jog pilietinio aktyvumo potencialas slypi būtent šioje visuomenės grupėje, o mokytojų pilietinė galia 13 procentų lenkia likusios visuomenės dalies rodiklį.
„Ekonominėmis, politinėmis, kultūrinėmis naujienomis mokytojai domisi daug daugiau negu bet kuris kitas gyventojas. Tikrai fantastiškas dalykas, kad tik 3 procentai mokytojų, kurie apskritai jokioje veikloje nedalyvauja, kai visuomenėje yra 30 procentų. 45 procentai (BNS – mokytojų) dalyvauja daugiau nei 5 veiklose. Aktyvumo potencialas yra mokytojuose“, – kalbėjo A.Ramonaitė.
Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso tyrimas 2009 metais atliktas jau trečią kartą. Indeksu siekiama nustatyti, kaip kinta šalies gyventojų domėjimasis viešaisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas bei jo potencialas, požiūris į turimas pilietines galias bei socialinės aplinkos palankumo pilietinei veiklai vertinimas.