Nedideliame miestelyje gyvenantis 58 metų Arūnas 15min.lt pasakojo jau 12 metų kenčiantis nepageidaujamą dėmesį iš panašaus amžiaus damos.
„Žinutes gaunu ir dieną, ir naktį. Man nuolat skambina ir siūlo pasikalbėti, prie buto durų kartais randu gėlių, laiškų“, – pasakojo vyriškis.
Prieš kurį laiką ji nusipirko butą gretimame daugiabutyje, todėl ją matau dar dažniau – vaikšto prie mano namų, lankosi visuose renginiuose, kuriuose būnu aš. Kur aš pasisuku – visur ji, - pasakojo Arūnas.
Arūnas pridūrė ne kartą bandęs persekiotojai paaiškinti, kad turi draugę, nemato bendros ateities, prašė palikti jį ramybėje, tačiau tai neatšaldė įsimylėjusios moters – ji ir toliau rašė žinutes, kuriose teigė norinti tapti jo žmona, aiškino jaučianti gilius jausmus.
„Anksčiau ji gyveno už keliolikos kilometrų esančiame kaime, atvažiuodavo į mano miestelį ir vaikščiodavo po langais. Prieš kurį laiką ji nusipirko butą gretimame daugiabutyje, todėl ją matau dar dažniau – vaikšto prie mano namų, lankosi visuose renginiuose, kuriuose būnu aš. Kur aš pasisuku – visur ji“, – skundėsi vyriškis.
Kartą Arūno kantrybė trūko ir jis paprašė policijos pagalbos, tačiau pažįstamas pareigūnas paaiškino, kad kol moteris nesigriebia smurto ar grasinimų, teisėsauga jam padėti negali.
„Iš pradžių galvojau, kad išprotėsiu. Mačiau, kad nieko negaliu padaryti, todėl apimdavo tai pyktis, tai neviltis. Dabar jau pripratau, tačiau artėjant pilnačiai pradedu nervintis, nes žinau, kad žinučių gausiu dvigubai daugiau“, – sakė jis.
Pasakojo apie pasaulio pabaigą
Į 33 metų Vilniuje gyvenančio Žilvino elektroninį paštą ir telefoną pastaruosius penkerius metus plaukia daugybė keistų žinučių, kurių turinį nusakyti sunku – jose nerišliai kalbama apie Dievą, rojų, horoskopo ženklus.
Šias žinutes rašo už Žilviną jaunesnė mergina, serganti psichikos liga.
15min.lt Žilvinas pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo skambučių – nepažįstama mergina telefono numerį gavo iš vyriškio draugų. Paskambinusi ji nerišliai pasakodavo įvairias istorijas, o galiausiai pareiškė, kad ne už kalnų pasaulio pabaiga, visi žmonės žus, o ji ir Žilvinas liks dviese ir bus naujieji Adomas ir Ieva.
„Būdavo, kad savaitę skambina kasdien, paskui – mėnesio pertrauka. Iš pradžių bandžiau kalbėti ramiai, aiškindavau, kad jeigu jau taip, jai reikia kreiptis į policiją ar dar kur. Pusmetį niekam apie tai nepasakojau, tačiau vėliau prasitariau draugui. Po to, kai jis su moterimi pašnekėjo ir paprašė man nebeskambinti, prasidėjo žinutės“, – pasakojo Žilvinas.
Šiuo metu vyriškis turi 450 neperskaitytų žinučių iš jį įsimylėjusios persekiotojos – tiek prisikaupė per pastarąsias dvi savaites.
„Jos neblokuoju, nes tai būtų aktyvus veiksmas. Pastaruosius kelerius metus aš visiškai nereaguoju į nieką, ką ji daro. Ji nuolatos seka viską, kas su manimi susiję, prisimena man artimų žmonių vardus, nenoriu, kad man padarius aktyvų veiksmą, pradėtų jų ieškoti“, – pridūrė jis.
Žilvinas teigė, jog jam ši mergina baimės nekelia, tačiau neramu dėl artimųjų, nes žinutėse ji dažnai užsimena apie juos.
„Visai neseniai ji parašė, kad yra labai žiauri. Iki tol nieko panašaus nebuvo, tai suneramino“, – sakė jis.
Reikia laukti, kol pagrasins
Advokatas Rimas Andrikis 15min.lt aiškino, jog nesvarbu, kad Baudžiamajame kodekse (BK) nėra vartojama persekiojimo sąvoka – yra būdų apsiginti nuo nepageidaujamo dėmesio, tačiau tik tokiu atveju, jeigu aukai grasinama arba ji yra šmeižiama.
„Jeigu to nėra, baudžiamosiomis priemonėmis sutramdyti tikrai negalima. – sakė jis. – Kiekvienu atveju reikia kelti klausimą, koks persekiojimo tikslas. Jeigu jis, pavyzdžiui, susijęs su materialine nauda, galima įžvelgti turto prievartavimo požymių, jei jis vyksta dėl asmeninių nuoskaudų – susiduriame su įžeidimu ar šmeižimu. Jeigu persekiojimas yra fizinis – su buto neliečiamybe. Sutramdyti galima, jeigu artėjama prie nusikalstamos veikos sudėties.“
BK yra straipsnis, numatantis atsakomybę už sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Teisingumo ministerijos teisininkai anksčiau yra sakę, kad šį straipsnį galima taikyti labai plačiai, nes jame nėra nurodyti būdai, kaip žmogus buvo bauginamas. Be to, kodekse yra numatyta atsakomybė ir už neviešą įžeidimą.
Paklaustas, ką daryti, kai žmogui negrasinama, tačiau nesibaigiantis dėmesys varo į neviltį, R.Andrikis teigė, kad žmogus gali pakeisti gyvenamąją vietą, telefono numerį.
„Suprantu, kad žmogus nekaltas dėl to ir kad jis patirtų tam tikrų nepatogumų, bet gyvenimas toks, kad kartais norėdamas išvengti konfliktų, privalai pasielgti truputį kitaip“, – pabrėžė jis.
Už meilės laiškus nebaudžia
Už rašomus meilės laiškus ir žinutes žmogaus nėra kaip nubausti, 15min.lt tvirtino Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Remigijus Merkevičius.
„Konkrečioje situacijoje gal ir galima būtų pritaikyti kokį straipsnį, bet apskritai tokios normos mes neturime“, – sakė jis.
Jeigu persekiotojas – psichikos ligonis, anot teisininko, vien už laiškus ir žinutes jo priverstinai niekas negydys.
„Nebent jis darytų nusikalstamą veiką ir būtų patrauktas atsakomybėn. Tada būtų galima kalbėti apie gydymą“, – pridūrė R.Merkevičius.
Pasak teisininko, jeigu nustatoma nusikalstama veika, teismas gali taikyti kardomąją priemonę – drausti lankytis tam tikrose vietose, bendrauti su tam tikrais asmenimis.
Jeigu persekiotojas – psichikos ligonis, vien už laiškus ir žinutes jo priverstinai niekas negydys.
„Jeigu ji pažeidžiama, gali būti skiriamos griežtesnės kardomosios priemonės, taip pat ir suėmimas. Šios priemonės taikomos iki teismo – bausmės paskyrimo“, – pabrėžė teisininkas.
R.Merkevičius teigė, kad atskiras įstatymas, saugantis persekiojimo aukas, Lietuvai reikalingas, jei tai – paplitęs reiškinys. Tačiau jeigu problemas galima išspręsti su esama teisine baze, atskiras tokio elgesio kriminalizavimas jam neatrodo racionalus. Teisininkas įsitikinęs, kad atskiras įstatymas sukurtų neaiškumą, kurią normą taikyti konkrečiu atveju.
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis 15min.lt sakė, kad nėra statistikos, kiek žmonių kreipiasi į policiją dėl to, kad jiems gyvenimą gadina žinučių rašinėtojai.
Anot jo, kaupiama statistika, susijusi su grasinimais, kurie dažniausiai pasireiškia šeimose. Pernai registruotos 1755 tokio pobūdžio nusikalstamos veikos, šiemet per pusmetį – 984.
„Išsamesnės statistikos mes neturime ir apie kiekvieną įvykį informacijos nėra, tačiau jei buvo realūs grasinimai, į statistiką jie pateko”, – pridūrė jis.
Kartais persekiojimas baigiasi nužudymu
Vakaruose jau kuris laikas galioja persekiojimo aukas ginantys įstatymai. Pirmieji baudžiamąsias sankcijas už tokį nusikaltimą 1990 metais įvedė amerikiečiai. Europoje tokie įstatymai priimti Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Austrijoje.
Nesugebėdami užmegzti normalių santykių, jie ima įsivaizduoti, kad su tam tikru žmogumi juos sieja meilės ryšys.
Vašingtone įsikūręs centras, teikiantis pagalbą nukentėjusiesiems nuo persekiojimo, skelbia, kad beveik 80 proc. atvejų persekiotojai yra vyrai.
Psichologų teigimu, neįmanoma iš anksto nuspėti, kaip elgsis konkretus persekiotojas – visi jie skirtingi, todėl labai sunku parengti veiksmingą strategiją, kuri padėtų aukai.
Apie 25 proc. atvejų aukas persekioja įsimylėję asmenys, kurie sutelkia visas savo mintis į nepažįstamą žmogų. Didžioji dauguma tokių asmenų kenčia nuo šizofrenijos arba paranojos. Nesugebėdami užmegzti normalių santykių, jie ima įsivaizduoti, kad su tam tikru žmogumi juos sieja meilės ryšys. Tokie asmenys yra įsitikinę, kad gali užkariauti įsižiūrėtą žmogų ir imasi veiksmų.
Kai auka atsisako veikti pagal persekiotojo scenarijų, jis darosi vis piktesnis ir gali griebtis smurto.
Kita persekiotojų kategorija – buvę mylimieji, negalintys paleisti žmogaus. Psichologai teigia, kad dauguma tokių persekiotojų turi asmenybės problemų, yra emociškai nesubrendę, labai pavydūs, nes žema jų savivertė.
Jie visomis išgalėmis stengiasi kontroliuoti partnerį, o kai šis nusprendžia nutraukti santykius, negali susitaikyti su tuo, kad prarado kontrolę. Kontroliuodami kitą tokie asmenys stengiasi pajausti galią ir taip pakelti savivertę, antraip jaučiasi bejėgiai.
Psichologai teigia, kad pradžioje visi persekiotojai rodo dėmesį aukai – siunčia gėles, saldainius, tačiau kai juos atstumia, griebiasi bauginimų, vis dažniau bando susitikti akis į akį ir atvirai grasina, kelia pavydo scenas.
Kartais tokie atvejai baigiasi nužudymu.
Persekiojamiems žmonėms patariama visiškai atsiriboti nuo apsėsto asmens, papasakoti apie tai draugams, sustiprinti savo saugumą (pakeisti namų durų spynas, telefono numerį, jei yra galimybė – ir adresą) ir rinkti įrodymus – neištrinti laiškų ar žinučių.