Daugiausia mirčių – lapkritį
Šilalės rajono savivaldybėje sergamumas koronavirusu dvigubai didesnis nei vidutiniškai sergama Lietuvoje. Virusu šį rudenį užsikrėtė daugiau nei 900 žmonių, o kasdien nustatoma po kelias dešimtis naujų atvejų. Tačiau mirė tik aštuoni žmonės. Tokie skaičiai turėtų raminti, bet reali padėtis vietiniams gyventojams jau kelia siaubą.
„Tiek laidotuvių, kiek šį lapkritį turėjome, niekada nėra buvę per visą mūsų bendrovės istoriją“, – sako bendrovės „Gedmina“, teikiančios šarvojimo ir laidojimo paslaugas, direktorius Donatas Grigalis. Šilalės savivaldybei priklausanti įmonė rajone užima apie tris ketvirtadalius šios srities paslaugų rinkos. Lapkritį įmonės darbuotojai šarvojo ir laidojo 34 mirusiuosius, kai daugių daugiausia šiuo metų laiku yra buvę 24 užsakymai, o įprastai per mėnesį šarvojama 15–20 palaikų.
Savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis, didžiausias mirtingumas rajone buvo 2015 metais, kai per vienuolika tų metų mėnesių mirė 351 žmogus. Nuo tada mirtingumas kasmet mažėjo. Per vienuolika praėjusių metų mėnesių mirė tik 268 šio rajono gyventojai, šiemet – jau 310.
Nuo 2015 metų Šilalėje lapkričio mėnesiais registruota ir 20, ir 27 mirtys, daugiausiai laidoti 35 asmenys. Šis lapkritis jau tapo rekordinis: rajone užregistruotos net 45 mirtys.
Tiek laidotuvių, kiek šį lapkritį turėjome, niekada nėra buvę per visą mūsų bendrovės istoriją
Šilalės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Jolanta Milišiūnienė sako, kad rajone koronavirusas skaudžiausiai smogė Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje gydytiems senjorams. Iš 36 senelių, likusių gydytis nuo koronaviruso Šilalės ligoninėje, mirė 12. Pasak gydytojos, net jei žmogus ir įveikia virusą, netrukus pradeda kibti naujos infekcijos, atsiranda kitų, iki tol nebuvusių ligų.
„Virusas pažeidžia visą imuninę sistemą, taip nualina organizmą, kad visi keliai būna atviri bet kokiai infekcijai. Gulinčiam lovoje, atrodo, tik to ir reikia – subujoja visos iki tol buvusios ligos“, – pastebi gydytoja.
Mirtys persekioja ir jurbarkiečius
Jurbarkietei Sofijai (teksto autoriams tapatybė yra žinoma, vardas pakeistas) šie metai tarsi juoda neganda: liepą mirė vyras, slaugoma močiutė tapo pirmąja koronaviruso auka Jurbarke, po laidotuvių pasiligojo 86 metų uošvienė. Ligoninės ir bendravimas su medikais Sofijai tapo kone kasdieniu reikalu.
Vidurvasarį penkiasdešimtmečiui Sofijos sutuoktiniui sustreikavo širdis. Po penkiolikos parų LSMU Kauno ligoninės reanimacijoje atsirado vilties, kad vyrą pavyks išgelbėti. Bet perkeltas į palatą tik silpo.
„Prašiau vežti į Kardiologijos kliniką patikrinti širdies stimuliatoriaus, bet ligos istorijoje nebuvo diagnozės COVID-19, todėl niekas nekreipė dėmesio. Gydantis gydytojas dirba kas dešimtą dieną, kitiems nerūpi – ateina, paskiria tuos pačius vaistus ir palieka likimo valiai. Verkdama prašiau, kad ištirtų kasą: reanimacijoje vyras buvo peršalęs, skaudėjo pilvą, visą laiką drebėjo, bet gydytojai tikino, kad tai tik paprastas pilvaplėvės uždegimas. O mirties liudijime įrašyta, jog mirė nuo kasos uždegimo. Medikams dabar niekas neįdomu, žiūri, kaip nuo savęs tolyn nustumti“, – lieja apmaudą našlė.
Nespėjusi atsigauti po laidotuvių, Sofija jau raudojo dėl slaugomos močiutės mirties. Iš buto penktame aukšte niekur neišeinanti devyniasdešimtmetė – viena pirmųjų, kuriai Jurbarko ligoninėje nustatytas koronavirusas. Kaip tai atsitiko, močiutę slaugiusi Sofija iki šiol nesupranta.
„Koronaviruso testus į Klaipėdą vežanti tirti ligoninė diagnozę paskelbė vos po kelių valandų nuo tepinėlio paėmimo, nors įprastai rezultatus laboratorijos praneša tik kitą dieną“, – stebisi moteris.
Kad neliktų kalta dėl prižiūrimo žmogaus mirties, Sofija ir pati pasidarė PGR testą, kuris buvo neigiamas. Neigiamo atsakymo sulaukė ir močiutę retsykiais aplankydavusi slaugytoja. Sofijos globota senolė po dviejų parų mirė LSMU Kauno ligoninėje, o mirties liudijimą išrašiusi šeimos gydytoja paaiškino, jog galėjo užsikrėsti virusu „nuo pirkinių maišelio“.
Įsivaizduokit, mes esame jo vienintelės artimos giminaitės, net nėra kam pasirūpinti laidotuvėmis. Teko laukti 14 parų, kol galėjome palydėti žmogų į paskutiniąją kelionę
Panašia istorija apie nežinia iš kur „atneštą“ virusą dalinasi ir kaunietė Rima (teksto autoriams tapatybė yra žinoma, vardas pakeistas). Sunkiai sirgusį ant patalo gulėjusį šeimos senolį slaugiusių dukros ir anūkės testai buvo neigiami, tačiau senoliui nustatytas koronavirusas, o po mirties dėl kontakto su senoliu giminaitėms teko izoliuotis.
„Įsivaizduokit, mes esame jo vienintelės artimos giminaitės, net nėra kam pasirūpinti laidotuvėmis. Teko laukti 14 parų, kol galėjome palydėti žmogų į paskutiniąją kelionę“, – ašaras dar šiandien braukia moterys.
Kita 86 metų jurbarkietė su didele viltimi laukė Tauragės ligoninėje suplanuotos sąnario keitimo operacijos. Nors kaulas lindo iš kojos, moteris beveik negalėjo vaikščioti ir kentė baisus skausmus, Tauragės medikai atsisakė ją operuoti, nes senolei nustatė koronavirusą.
„Ligos sukėlėjų rado seilėse, nors moteris nei iki tol, nei per dvi vėlesnes savaites COVID-19 taip ir nesusirgo“, – pasakoja jos artima giminaitė. Neseniai močiutę prireikė vežti į ligoninę dėl pavojingai sukilusio kraujo spaudimo. Skubios pagalbos skyriuje įvertinę būklę, Jurbarko medikai pasiuntė pacientę į Šakių ligoninę – vieną nedaugelio likusių nekovidinių regiono ligoninių, kuriose teikiamos ir kitos sveikatos priežiūros paslaugos Suvalkijos ir Jurbarko rajono gyventojams.
„Šakiuose senolę 1,5 paros laikė stebėjimo palatoje. Diagnozė – kemšasi širdies kraujagyslės, bet sako, kad guldyti negali, nes turi sergančių koronavirusu. Prašėme pervežti į Kauną, bet pasiūlė važiuoti gydytis namo. Kaip namuose gali išsigydyti užsikimšusias kraujagysles, man neaišku. Dabar jau esu 100 proc. įsitikinusi, kad medicinos Lietuvoje neliko, visi gydo tik covidą“, – konstatuoja jurbarkietė.
Iki atsiritant koronaviruso bangai, Jurbarko ligoninėje buvo teikiamos visos antro lygio sveikatos priežiūros paslaugos. Šiuo metu gydomi tik COVID-19 sergantys pacientai – neliko stacionarinių chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos, medicininės reabilitacijos, vidaus ir vaikų ligų gydymo paslaugų, apribotas ambulatorinių paslaugų teikimas konsultacinėje poliklinikoje. Tačiau Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja Rūta Lukšienė nemano, jog šiuo metu pacientai negauna tinkamos medicininės pagalbos.
Iki atsiritant koronaviruso bangai, Jurbarko ligoninėje buvo teikiamos visos antro lygio sveikatos priežiūros paslaugos. Šiuo metu gydomi tik COVID-19 sergantys pacientai
„Pacientų srautų judėjimo procesai valdomi organizuojančių įstaigų lygmenyje, stengiamasi viską suderinti, paskirstyti. Nors visiems įprasta stacionarinė pagalba Jurbarko ligoninėje neteikiama (pacientams tai tikrai nepatogu, tačiau nėra pasirinkimo galimybės), bet šiuo sunkiu metu teikiama tolimesnėse aplinkinių rajonų asmens sveikatos priežiūros įstaigose – Raseinių ir Šakių ligoninėse“, – tvirtina Jurbarko ligoninės vadovė.
Nematomos pandemijos aukos
Nors finansų ministrė Gintarė Skaistė LRT televizijai prognozuoja, esą bendras vidaus produktas šalyje 2020 m. gali trauktis apie 1,5 proc., tačiau vertinant tik ne ritualinių paslaugų ir laidojimo verslą. Statistikos departamento pateikti duomenys rodo, kad „graborių“ pardavimo pajamos šių metų III ketvirtį gerokai augo.
Higienos instituto (HI) duomenimis, jau daugelį metų Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra lieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2019 m. kraujotakos sistemos ligos sudarė beveik 55 proc. visų mirties priežasčių, piktybiniai navikai – virš 21 proc., išorinės mirties priežastys – daugiau, kaip 6 proc. žmones ištikusių mirčių.
HI duomenimis, šiemet sausio–rugsėjo mėnesiais daugiausiai žmonių mirė dėl kraujotakos sistemos ligų, išeminės širdies ligos, piktybinių navikų, trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų, cerebrovaskulinių ligų (pvz., insulto), virškinimo sistemos ligų, kvėpavimo sistemos ligų, išorinių mirties priežasčių, miokardo infarkto.
„Nuo 2017 metų Lietuvoje buvo stebimas mirčių skaičiaus mažėjimas, todėl negalima lyginti praėjusių ir šių metų mirtingumo. Korektiškas palyginimas būtų paskaičiuoti kelerių metų – 2017, 2018 ir 2019 m. mėnesių vidurkius, o tada tas perteklinis mirtingumas išeina vos ne dvigubai mažesnis“, – sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas, dr. Romualdas Gurevičius, kuris yra prie Prezidento suburtos COVID-19 pandemijos valdymo ekspertų grupės – Sveikatos ekspertų tarybos narys, dirbantis Situacijos analizės ir prognozavimo grupėje.
Pasak dr. R.Gurevičiaus, skaičiuoti perteklinį mirtingumą yra mokslininkų užduotis, nes mūsų mirčių registras parodo tik faktą, o ne priežastis.
„Įrodyti, ar tikrai trūko sveikatos priežiūros paslaugų, yra kitas klausimas. Ir tai dar neįrodytų (perteklinio mirtingumo – aut. past.) priežasties: reikėtų organizuoti tyrimus ir aiškintis, ar tie, kurie mirė, tikrai kreipėsi tų paslaugų ir jų negavo. Tada būtų galima padaryti tokią išvadą“, – sako jis. Tiesa, iki šiol valstybės institucijos šio rodmens neanalizavo.
Pirmieji ėmėsi perteklinio mirtingumo tyrimo
Nuo valdžios institucijų nepriklausomoje Įrodymais pagrįstos medicinos grupėje (ĮPMG) pagrindais susibūrę Lietuvos mokslininkai ir medikai gruodžio pradžioje užbaigė savo iniciatyva atliktą Lietuvos gyventojų perteklinio mirtingumo tyrimą, kuris rodo, kad dėl pandemijos poveikio šalyje miršta kelis kartus daugiau žmonių, nei parodo oficiali statistika. Jų analizuotas Perteklinio mirtingumo tyrimas parodė, kiek daugiau žmonių numirė per tam tikrą laikotarpį, negu kad buvo galima tikėtis, sprendžiant iš istorinių duomenų.
„Peržiūrėję 20 metų Lietuvos mirtingumo statistiką, matome, kad, pavyzdžiui, 50-ąją šių metų savaitę (lapkričio 7–13 d.) Lietuvoje turėjo mirti vos daugiau nei 700 asmenų, kuriems virš 50. Tačiau šiemet būtent šiuo periodu tokių asmenų mirė daugiau nei 1100. Iš jų oficialiai nuo COVID-19 – apie 170. Klausimas yra, nuo ko mirė likę 230 žmonių?, – retoriškai klausia drauge su kitais nepriklausomais tyrėjais į perteklinio mirtingumo skaičius įsigilinęs duomenų analitikas Jonas Bačelis, neseniai pradėjęs dirbti Lietuvos statistikos departamente. – Ši mirčių perviršio tendencija stebima jau devynias savaites, nuo spalio vidurio. Kiekvieną iš tų savaičių 2020-ieji metai buvo rekordiniai mirčių skaičiumi“.
Tyrėjai po atlikto tyrimo konstatavo, kad dėl pandemijos poveikio šalyje miršta pustrečio karto daugiau žmonių, nei parodo oficiali COVID-19 mirčių statistika. Nuo COVID-19 sukeltų komplikacijų mirusių žmonių skaičius – tai tik ledkalnio viršūnė, tačiau oficialiai statistikoje nematomoje zonoje atsiduria tos žmonių mirtys, kurios, grupės manymu, greičiausiai įvyko dėl įvairių kitų pandemijos sąlygotų priežasčių.
„Tai yra nematomos pandemijos aukos, jų greičiausiai nebūtų, jei neplistų SARS-CoV-2 virusas. Taip, šie žmonės vieną dieną mirtų, bet kažkada vėliau, savo laiku. Tačiau jie miršta dabar“, – sako J.Bačelis.
Gruodžio 16-os dienos Lietuvos statistikos departamento duomenimis per pastarąsias devynias savaites Lietuvoje buvo stebimas rekordinis mirčių skaičius. Pasak tyrėjų, didėjantis perteklinis mirtingumas Lietuvoje stebimas nuo spalio mėnesio ir trunka jau bent devynias savaites, kurios sutampa su pastarojo meto pandemijos banga Lietuvoje.
Lietuvos statistikos departamento išankstiniais skaičiavimais, kurie atlikti 50+ amžiaus žmonių grupei, 42–50 savaitę Lietuvoje pagal pritaikytus istorinius duomenis tikėtasi 6426 mirčių, o užfiksuota 1960 mirčių daugiau nei tikėtasi. Tuo laikotarpiu nuo COVID-19 oficialiai mirė apie 670 asmenų. Tad nematomų pandemijos aukų toje amžiaus grupėje yra maždaug 1290 (beveik dvigubai daugiau nei oficialių aukų).
Pasak tyrėjų, šis reiškinys ypač ryškus vyriausios amžiaus grupės asmenų grupėje (80+ m.). Duomenų tyrime buvo atsižvelgta į paskutinių 20-ies metų Lietuvos gyventojų mirtingumą, taip pat atsižvelgta į tai, kad skirtingais metais gyventojų demografinė sudėtis buvo nevienoda (skirtingas asmenų skaičius amžiaus grupėse ir lyčių kategorijos) taip pat atsižvelgta į bendrą mirtingumo mažėjimo tendenciją daugelio metų eigoje.
„Įvertinome kiekvienų metų demografinę sudėtį, amžių, lytį. Anksčiau gyveno mažiau senyvų žmonių, visame pasaulyje gyventojų amžius Lietuvoje tampa ilgesnis – į tai taip pat atsižvelgta. Dėl pritaikytų kruopščios analizės metodų visi ankstesni 20 metų duomenys tapo palyginami su šių metų duomenimis, o tai ir leidžia mums daryti šias išvadas“, – aiškina J.Bačelis.
Paklaustas, ką jam pačiam reiškia šis tyrimas, ekspertas sako: „Turime pripažinti tiesą, kad gyvenimas pasikeitė ir, jei norime iš situacijos išeiti su kuo mažiau aukų – turime kiekvienas permąstyti kasdienį savo elgesį“.
Du susisiekiantys indai
„Kai gydymo įstaigoms fiziškai nebėra galimybių suteikti paslaugų, nes patalpos užimtos, o medikai, kurie darydavo endoskopijas arba širdies tyrimus, nukreipiami COVID-19 pacientų priežiūrai, lėtinių ligų našta sunkėja ir po to tai pasireikš mirtingumu, kurio būtų buvę galima išvengti, jei nebūtų perkrauta sveikatos apsaugos sistema“, – sako Šiaulių ligoninės skubiosios medicinos gydytojas Martynas Gedminas.
Gydytojas prognozuoja, kad dėl pandemijos susiklosčiusi situacija ateityje smogs dar didesne jėga.
„Moksliniais tyrimais įrodyta, jei vėžį diagnozuojame trimis mėnesiais vėliau, tai stipriai sumažina žmogaus išgyvenamumą penkerių metų laikotarpyje. Ateityje turėsime daugiau su širdies ligomis susijusių problemų, mažės žmonių darbingumas, o dalies žmonių dėl laiku negautos pagalbos svarbiausios organizmo funkcijos turės būti palaikomos vaistais“, – apie galimas pandemijos poveikio pasekmes kalba M.Gedminas. Pasak jo, dabartyje padarytas klaidas ir menko visuomenės sąmoningumo pasekmes pamatysime per 2–5 artimiausius metus.
Ateityje turėsime daugiau su širdies ligomis susijusių problemų, mažės žmonių darbingumas, o dalies žmonių dėl laiku negautos pagalbos svarbiausios organizmo funkcijos turės būti palaikomos vaistais
Kuo daugiau žmonių sirgs – tuo labiau taps perkrauta sveikatos apsaugos sistema, vis daugiau medikų gydys COVID-19 komplikacijų paveiktus ligonius, o tie, kurių ligos atvejai nebus skubūs, turės laukti, sako medikas. Kažkam tas laukimo laikas gerokai patrumpins gyvenimo laiką, o kažkam – galbūt kainuos gyvybę.
„Šiuo metu šalies ligoninėse ketvirtadalis ligonių yra gydomi dėl COVID-19, pusei šių pacientų tenka taikyti deguonies terapiją, o reanimacijoje jie sudaro daugiau kaip pusę sergančiųjų. Tai reiškia, kad koronavirusu sergantys ligoniai vyrauja, sistema iš esmės pradeda gydyti vieną ligą“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis, kuris taip pat taip pat yra prie Prezidento suburtos COVID-19 pandemijos valdymo ekspertų grupės – Sveikatos ekspertų tarybos narys, dirbantis Sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo grupėje.
Jis sako esą įsitikinęs, kad jei dabar gydysim tik COVID-19 ir teiksim tik ekstra pagalbą, o visą kitą teks atidėti mažiausiai 2–3 mėnesiams, tai taip pat neabejotinai turės neigiamų pasekmių ateityje.
„Nebūtinosiomis dabar vadinamų paslaugų nesuteikimas taip pat didina sergamumą, invalidumą, o galiausiai ir mirštamumą, ir tai didelė problema“, – kalbėjo prof. K.Petrikonis.
Vis daugiau pajėgų – COVID-19 pacientams
Apie tai, kad ligoninių skyriuose, kuriuose turi būti gydomi koronaviruso paveikti pacientai, viršytos visos įmanomos vietos, 50-os metų savaitės pradžioje visuomenei pranešė pagrindinė koronovirusą Kaune gydanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė. Tuo metu ligoninėje buvo gydoma 214 pacientų, o koronavirusu sirgo 212 įstaigos medicinos personalo darbuotojų. Kitą dieną ligoninėje jau sirgo daugiau medikų nei buvo ligonių – 221. Iš viso nuo rugsėjo Kauno ligoninėje sirgo net 408 medicinos darbuotojai, kai per pirmąją bangą – vos 20.
Kitą dieną po šio pranešimo Kauno Ekstremalių situacijų ir operacijų valdymo centro vadovas Paulius Keras konstatavo, kad užsipildžius Kauno ligoninės pajėgumams, pagal poreikį koronavirusu sergančių kauniečiu hospitalizacijai bus naudojamos atraminės ligoninės visame regione – Kėdainių, Jonavos, Marijampolės, Jurbarko, taip pat LSMU ligoninė Kauno klinikos.
Tačiau 50-os metų savaitės pradžioje vietų koronavirusu sergantiems buvo likę vos dviejose Kauno regiono ligoninėse – 7 Kėdainiuose (iš kurių 2 – reanimacijoje) ir 4 (1 iš jų reanimacijoje) – Jonavoje.
Vėliau LSMU Kauno klinikos pažadėjo artimiausiu metu suformuoti 145 papildomas vietas, iš kurių 5 – reanimacijoje.
Dar lapkričio 18 d. Kauno regione buvo 340 COVID-19 skirtų lovų ir 50 vietų reanimacijoje, palaipsniui, augant poreikiui, terapinių lovų skaičius išaugo iki 430, o nuo gruodžio 14 d. buvo planuojama, kad regione bus 520 terapinių lovų bei 55 vietos reanimacijoje su dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV). Iš viso regione COVID-19 pacientų gydymui turėjo būti skirtos 575 lovos.
„Kitomis ligomis sergančių pacientų gydymas (…) tampa didele problema. Mes darome viską, kad medicinos pagalbą gautų visi – onkologinėmis, hematologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis bei ūmiomis būklėmis sergantys pacientai, pirmenybę teikiant skubiai ir neatidėliotinai pagalbai“, – žurnalistams sakė LSMU Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė.
Ji teigė, kad Kauno klinikoms kol kas pavyko regione išlaikyti visų medicinos paslaugų spektrą, tačiau konstatavo, kad didėjant hospitalizuojamų COVID-19 pacientų skaičiui, ši situacija gali keistis.
Utenoje vietų dukart daugiau
Utenos ligoninėje COVID-19 sergantys ligoniai pradėti gydyti 46-ąją metų savaitę. Buvusiame Infekcinių ligų skyriuje šia liga sergantiems pacientams gydyti skirtas 25 vietas po 4 savaičių teko dvigubinti. Kaip informavo ligoninės direktorius Dalius Drunga, pritrūkus vietų, skyriuje pastatyta dar 20 lovų. Taigi iš viso – 45 vietos.
Utenos ligoninės vadovas sako: „Šiuo metu ligoninėje svarbiausia užtikrinti skubios pagalbos teikimą tiek sergantiems COVID-19, tiek kitų sveikatos problemų turintiems pacientams.“ Jo teigimu, paslaugų teikimas Utenos ligoninėje nėra sutrikdytas.
Jis taip pat nenori sutikti su teiginiu, kad galbūt dalis žmonių yra linkę pakentėti dėl kilusių sveikatos problemų ir vengia kreiptis į medikus. Ligoninės vadovas nemano, kad žmogus gali atidėti skubios medicinos pagalbos poreikius, ištikus insultui, infarktui, pilvo ir kitų skausmų atvejais.
„Jei žmogus gali atidėti kreipimąsi, gal ta pagalba ne tokia ir būtina?“, – retoriškai klausia ligoninės vadovas. Jo teigimu, žmonių baimė kreiptis į medikus pirmosios bangos metu buvo ženkliai ryškesnė.
Tačiau nenorėjusi savo tapatybės atskleisti kita šios ligoninės medikė laikėsi kitokios nuomonės (teksto autoriams vardas ir pavardė žinomi).
„Bėda yra ne ligoninė, o žmonių mąstymas: klaidingas įsivaizdavimas, kad dabar ligoninėse gydomi tik COVID-19 pacientai, priverčia žmones kentėti. Jie įsitikinę, kad ligoninėje negaus pagalbos, todėl problemas bando spręsti patys. Atvažiuoja per vėlai, su per daug apleistomis patologijomis, sudėtingomis komplikacijomis. Užuot išsprendę gana nesudėtingą bėdą (pvz., atlikdami apendektomiją), medikai turi gydyti kraštutinai sunkias komplikacijas“, – komentavo medikė.
Neproporcingas dėmesys – realybė
Kad garantuotą bilietą į ligoninę šiomis dienomis suteikia tik COVID-19 diagnozė, o šiai ligai, lyginant su kitomis, skiriama neproporcingai daug dėmesio, sako ir Respublikinės Šiaulių ligoninės skubiosios medicinos gydytojas M.Gedminas. Pasak jo, uždaromi skyriai, medikų pastangų nukreipimas rūpintis tik COVID-19 pacientais ir žmonių baimė kreiptis į gydytojus po 2–5 metų jau gali aiškiai parodyti, kad ilgalaikėje perspektyvoje mūsų sveikatos sistema pralaimėjo kovą dėl žmonių sveikatos.
M.Gedminas sako, esą visame pasaulyje žmonių tolerancija įvairaus stiprumo skausmams didėja, tai lemia, jog į medikus kreipiamasi per vėlai. Ypač ryškiai ši tendencija pasireiškė pirmosios COVID-19 bangos metu. Pastaruosius keletą mėnesių, informavo sveikatos specialistas, pacientų srautai buvo normalizavęsi, bet pastaruoju metu vėl matoma, jog į ligoninę atvykstama rečiau.
„Insultas, infarktas yra aterosklerozės (kraujagyslių pažeidimo) išraiška. Ši liga formuojasi keletą ar keliasdešimt metų. Labai staigiai jos statistika nepasikeičia – turi įvykti kultūriniai pokyčiai, bet jeigu mes matome, kad vienų metų kovo–balandžio mėnesiais buvo daug daugiau infarktų ligoninėse negu kad šių metų tais pačiais mėnesiais, galime daryti prielaidą, kad tas skirtumas atsirado, nes dalis žmonių neatvažiavo į ligoninę. Greičiausiai – dėl baimės“, – sako M.Gedminas.
Jis patikslina, kad esama skirtingo intensyvumo infarktų: sudėtingesni greitai komplikuojasi ir baigiasi mirtimi, o lengvesnius, sumažinus judėjimo intensyvumą, galima „pravaikščioti“.
Įprastomis sąlygomis pilvo skausmų varginamas žmogus galėtų iškart gauti ambulatorinę pagalbą, o dabar, sutrikus paslaugų teikimui, žmogus laukia keletą savaičių ar net mėnesių. Kai galiausiai sulaukia pagalbos, jam nustatomas navikas
„Kai žmogus atvyksta pas mus su vidutinio intensyvumo širdies skausmais ir jam nustatomas, liaudiškai tariant, nedidelės apimties infarktas, laiku atkimšę kraujagyslę išsaugome jo širdies ląsteles ir fiziškai lieka daugiau širdies raumens, jis gali efektyviau susitraukinėti, tad širdies darbas nenukenčia arba nukenčia mažiau. Jeigu žmogus „pravaikšto“ miokardo infarktą, laiku negauna reikiamo gydymo, jo širdyje ten, kur buvo raumuo, kur užako kraujagyslės, susiformuoja randas. Tas randas gali nulemti širdies ritmo sutrikimus, silpnesnį širdies susitraukinėjimą, ji blogiau veikia, žmogus dūsta, jam pasireiškia širdies nepakankamumo reiškiniai“, – sakė skubiosios medicinos gydytojas.
Pasak gydytojo M.Gedmino, dėl neteisingų sisteminių sprendimų sveikatos apsaugos sistema nebefunkcionuoja tinkamai: „Tarkime, įprastomis sąlygomis pilvo skausmų varginamas žmogus galėtų iškart gauti ambulatorinę pagalbą, o dabar, sutrikus paslaugų teikimui, žmogus laukia keletą savaičių ar net mėnesių. Kai galiausiai sulaukia pagalbos, jam nustatomas navikas.“
Lemtingi trys mėnesiai
Šio tyrimo autorių kalbinti ekspertai neabejoja, kad perteklinio mirtingumo didėjimui įtakos turi ir tam tikri pirmosios bangos metu priimti sprendimai, vienas jų – sustabdytas arba apribotas asmens sveikatos paslaugų teikimas.
Kovo 16 d. Vyriausybės nutarimu buvo stabdomas stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, atidėtos planinės operacijos, išskyrus pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai arba reikšmingai pablogėtų paciento būklė, sustabdyta planinė pacientų hospitalizacija dėl kitų diagnostinių ir gydomųjų paslaugų teikimo, taip pat apribotas medicininės reabilitacijos paslaugų teikimas.
Sprendimas leisti medicinos įstaigoms atnaujinti šią veiklą, kai jos bus tam pasiruošusios, priimtas balandžio 29 d., tačiau faktiškai dar birželio pradžioje planinių paslaugų nebuvo atnaujinusios apie 30 proc. ligoninių. Dėl to SAM net teko pagrasinti sumažinti finansavimą toms įstaigoms, kurios neskuba atnaujinti paslaugų.
„Tikrai girdime daug nerimą keliančių žinučių, pačių pacientų nusiskundimų, kad gauti paslaugas jiems tapo tikrai sudėtinga, nors įstaigos tikrai turėjo pakankamai laiko pasiruošti tų planinių paslaugų atnaujinimui“, – LRT radijui, praėjus trims mėnesiams nuo pandemijos paskelbimo Lietuvoje pradžios, sakė buvęs sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.
Šalies gyventojai įvairių planinių asmens sveikatos paslaugų negavo du, o kai kuriose įstaigose – net tris mėnesius. LSMU Kauno ligoninė skelbė pradedanti vėl teikti kai kurias ambulatorines ir planines paslaugas nuo birželio 1 d. VUL Santaros klinikos – nuo gegužės 13 d. Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centras – nuo gegužės 11 d.
Respublikinė Klaipėdos ligoninė atnaujino dalies gydytojų konsultacijas ligoninės padaliniuose gyvai nuo birželio 1 d., o šios ligoninės chirurgai, kurie iki tol turėjo užtikrinti paslaugų teikimą pačioje ligoninėje dėl COVID-19 grėsmės, Dienos chirurgijos centre paslaugas atnaujino nuo liepos 1 d.
Daugumai šalies medicinos įstaigų ikikarantinines sveikatos paslaugų teikimo pacientams apimtis beveik pavyko pasiekti tik liepą. Ligonių kasų turima preliminari statistika parodė, kad liepą ženkliai padidėjo beveik visų asmens sveikatos paslaugų teikimas, tačiau nerimą kėlė tendencija, kad „po karantino tapo sudėtinga prisiskambinti į poliklinikų registratūras“, – teigta Valstybinės ligonių kasos pranešime.
Ekspertai prieštaravo uždarymui
„Lietuva visą laiką vėluoja, o perteklinių mirčių temą kėliau dar vasarą, kai buvo paskelbtas tyrimas apie tai, kad 24-iose Europos valstybėse dėl pandemijos padidėjo perteklinis mirtingumas. Lietuva ir dar kelios valstybės tos statistikos nepateikė, akivaizdu, nebuvo padaryta mokslinė šio rodiklio analizė“, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų dr., prof. Saulius Čaplinskas.
Prieš baigdamas kadenciją buvęs SAM vadovas A.Veryga paskelbė, kad prof. S.Čaplinską atleidžia iš darbo.
Perteklinis mirtingumas, pasak S.Čaplinsko, vienose šalyse padidėjo dėl didelio mirusiųjų nuo COVID-19 skaičiaus, kitose – dėl kitų ligų, nes visas dėmesys buvo sutelktas gydyti covidą. Trečiose šalyse šiam rodikliui įtakos turėjo abu veiksniai. „Visi žinome, kaip dabar sudėtinga laiku gauti medicininę pagalbą, kurios žmonėms reikia planine tvarka, tačiau net ekstra atvejais skubi pagalba yra uždelsiama, kol žmogui atliekamas covido tyrimas“, – sako prof. S.Čaplinskas.
„Pagalba sergantiems užkrečiamosiomis ligomis esą patenka į ekstra kategoriją, o kai dėl didelio sergamumo ekstra pagalbos poreikis itin išauga ir nebeužtenka pajėgumų – vietų ligoninės, personalo – tenka pergrupuoti paslaugų teikimą, paslaugos atidedamos ir to pasekmė – išaugęs perteklinis mirtingumas“, – tvirtina S.Čaplinskas
Jis įsitikinęs, kad pirmojo karantino metu kai kurios ribojimo priemonės buvo perteklinės tiek savo pobūdžiu, tiek savo trukme. Esą gerokai anksčiau buvo teiktos rekomendacijos greičiau atlaisvinti medicinos paslaugų teikimo ribojimus, tačiau į jas valdžia neįsiklausė.
„Buvo susikoncentruota vien į žmonių judėjimo ribojimo priemones, o kitos epidemijos valdymo priemonės, ypač testavimas ir kontaktų atsekimas, taikomos pavėluotai ir nepakankama apimtimi. Iki šiol nėra valstybinės koronaviruso komunikavimo ir švietimo strategijos“, – spragas nurodo medicinos ekspertas.
Apie kritiką dėl planinio sveikatos paslaugų teikimo stabdymo pirmosios bangos metu kalba ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis.
„Aš iškart sakiau, kad planinė pagalba negali būti ne tik kad stabdoma, bet reikia ją net teikti padidintomis apimtimis, nes žmonės išgyvena psichologinį stresą, žymiai prasčiau jaučiasi, gyvena baimėje, todėl jokiu būdu negalima stabdyti kitų sveikatos paslaugų teikimo“, – sako jis.
Pasak V.P.Andriukaičio, vietoje to, kad būtų sudarytos sąlygos poliklinikose, teikiamos išvažiuojamos į namus paslaugos, buvo priimtas visiškai priešingas sprendimas – viską uždaryti. „Tai iš tiesų buvo kliniškai nepamatuotas, neargumentuotas sprendimas“, – sako medicinos ekspertas.
V.P.Andriukaitis yra susipažinęs su kitos organizacijos – Sveikatos ekonomikos instituto – atliktu tyrimu, kuriame buvo lyginamas tik praeitų ir šių metų mirtingumas. Nors metai dar nesibaigę, tyrimas taip pat rodo, kad mirčių Lietuvoje šiemet jau 3042 daugiau nei ankstesnių metų vidurkis. „Kad pamatytume, pavyzdžiui, mirštamumo nuo onkologinių ligų tendencijas, reikalingas ilgalaikis – penkerių, mažiausiai – trejų metų tyrimas“, – sako V.P.Andriukaitis, pripažįstantis, kad perteklinio mirtingumo skaičiai jaudina visas pandemiją išgyvenančias šalis.
„Tai lemia planinių paslaugų sutrikimas dėl covido pandemijos, tai, kad žmonės galbūt nesikreipia dėl diagnostikos, nes girdi, kad poliklinika uždaryta, taip pat neina, nes bijo užsikrėsti“, – kalba jis.
Nei iniciatyvos, nei statistikos
Dar vasaros pabaigoje–rudens pradžioje pradėti viešai skelbti perteklinio mirtingumo rodikliai įvairiose Europos šalyse, tačiau Lietuvos duomenų šioje statistikoje nebuvo.
Perteklinio mirtingumo duomenis analizavo ir skelbė EuroMOMO – Europos mirtingumo monitoringo tinklas, nuo 2009 m. skirtas identifikuoti ir išmatuoti perteklinį mirtingumą, susijusį su sezoniniu gripu, pandemijomis ir kitomis viešosios sveikatos grėsmėmis. Šiuo metu tinklas vienija 26 Europos šalis, kurios kas savaitę pateikia oficialią nacionalinę mirtingumo statistiką, tačiau Lietuvos tarp jų nėra.
EuroMOMO projektų koordinatorius Lasse Vestergaardas teigė, kad Lietuva iki šiol nebuvo parodžiusi didesnės iniciatyvos tapti šio tinklo nare: „Bet kuri šalis yra laukiama ir skatinama tapti EuroMOMO nare. Mes labai norėtume turėti tarp savo narių ir Lietuvą, taip pat ir Latviją, kaip kad jau anksčiau mūsų nare yra tapusi Estija. Pernai Lietuvos ir Latvijos atstovai dalyvavo EuroMOMO tinklo susitikime čia, Kopenhagoje, su tikslu prisijungti prie EuroMOMO, bet tai taip ir neįvyko dėl man nežinomų priežasčių. Tačiau kaip tik vakar (gruodžio 7 – red. past.) su mumis susisiekė Lietuvos statistikos departamento pareigūnai, išreiškę savo norą prisijungti prie mūsų tinklo. Tai galbūt šįkart tai įvyks, kas būtų tikrai puiku“, – teigiama EuroMOMO atstovo komentare.
Kodėl Lietuvoje iki pat šių metų pabaigos valstybės institucijų iniciatyva nebuvo analizuojamas perteklinio mirtingumo faktorius, kiek jo tikimybė buvo įvertinta ruošiant planus su pandemija pirmojo bei antrojo karantino metu – į šiuos žurnalistų komandos klausimus nei jau buvęs sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, nei buvęs premjeras Saulius Skvernelis neatsakė.
„Apgailestauju, tačiau dėl premjero užimtumo jo komentaro pateikti neturėsime galimybės“, – argumentavo buvęs S.Skvernelio patarėjas viešųjų ryšių klausimais Tomas Beržinskas ir rekomendavo kreiptis į A.Verygą.
A.Verygai skirti klausimai SAM buvo išsiųsti gruodžio 4 d., jam tebeeinant ministro pareigas. Gruodžio 11 d. ministerijos viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistas Lukas Vosylius pateikė tokį atsakymą: „Atsakymus į klausimus, kurie adresuoti Sveikatos apsaugos ministrui A.Verygai, gali pateikti tik ministro politinės komandos nariai. Kaip žinia, ministro A.Verygos komandos įgaliojimai eina į pabaigą ir atsakymų tiesiogiai iš ministro ir jo komandos, deja, nebus. SAM šiuo metu keičiasi vadovybė, tad suderinti ministro atsakymo su jo politinės komandos nariais šiomis įtemptomis dienomis nebuvo galimybės ir, deja, nepavyko.“
Naujasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žurnalistams pateiktuose atsakymuose teigė, jog perteklinio mirtingumo klausimas – labai aktualus ir nepelnytai buvo paliekamas paraštėse.
„Tai vienas iš rodiklių, kurį būtina analizuoti. Svarbi ne tik paties rodiklio augimo analizė, bet ir priežastys, kodėl taip nutinka. Deja, jau dabar žinome, kad šis rodiklis auga ne tik dėl COVID-19, bet ir dėl kitų priežasčių, kurių negalime įvardinti tiksliai, nes vėlgi neturime tokių duomenų. O kai neturime duomenų – negalime taikyti ir tikslingų priemonių“, – sakė ministras.
Komentuodamas ĮPGM viešai pateiktus duomenis apie perteklinį mirtingumą Lietuvoje, A.Dulkys teigė, jog šis skaičius kelia susirūpinimą. Tačiau jis pastebėjo, kad tikrosios priežastys, kodėl išaugo šis rodiklis, tyrimo metu buvo paremtos prielaidomis, o ne duomenimis: „Šiuo metu galime tik spėlioti: jei mirtingumo rodiklis auga dėl neužtikrinamų planinių paslaugų – turime peržiūrėti jų organizavimą, jei priežastis yra medikų skaičius – turime rasti būdą, kaip perskirstyti resursus, jei tai susiję su visuomenės baime kreiptis į gydymo įstaigas ir gauti būtinąją pagalbą – tokiu atveju reikalingos visiškai kitokios priemonės. Kol nežinosime, kokios perteklinio mirtingumo augimo priežastys, nėra įmanoma imtis veiksmingų priemonių, siekiant išvengti mirčių.“
Šis tyrimas – „Media4Change“ projekto „The Future Investigative Story Lab“ dalis. Projektu siekiama skatinti nepriklausomą, grįstą bendradarbiavimu regioninių žiniasklaidos priemonių analitinę ir tiriamąją žurnalistiką. Projektas numato naujos įtraukiosios žurnalistikos platformos diegimą, jos išskirtinumas – dėmesys regionams, kokybę stiprinantys inovatyvūs žurnalistinio darbo įrankiai ir į turinio kūrimą auditoriją įtrauksianti žurnalistika. Vienas iš šios platformos tikslų – sukurti regionų žurnalistų tobulėjimui skatinti skirtą ekosistemą, kuri tiek vietos, tiek nacionalines žiniasklaidos priemones papildys analitiškais žurnalistikos darbais.
