Veiksmus dėl gamybos šaltinių modernizavimo AB „Kauno energija“ pradėjo dar 2011 m. kovo mėnesį, kai buvo priimtas sprendimas dėl „Šilko“ katilinėje esančio dujomis veikusio katilo rekonstrukcijos ir jo pritaikymo veikti biokuru. Per šį laiką buvo parengti ir įgyvendinti šis gamybos šaltinių modernizavimo projektai:
1. 2013 m. gruodžio 3 d. paleistas rekonstruotas 9 MW galios biokuru kūrenamas katilas su 0,4 MW galios ekonomaizeriu „Šilko“ katilinėje;
2. 2013 m. gruodžio 4 d. paleistas naujas 4 MW galios biokuro katilas su 1 MW galios ekonomaizeriu Noreikiškių katilinėje;
3. 2014 m. sausio 15 d. paleistas naujas 3,5 MW galios biokuro katilas su 0,8 MW galios ekonomaizeriu Ežerėlio katilinėje;
4. 2014 m. sausio 29 d. paleistas 18 MW galios dujinis katilas „Pergalės“ katilinėje;
5. 2014 m. vasario mėn. planuojama paleisti ir naują 15 MW galios dujinį katilą „Šilko“ katilinėje.
Per 2013 metus AB „Kauno energija“ į savo šilumos gamybos šaltinių modernizavimą investavo apie 26 mln. litų. Šios investicijos bei sumažėjusios kuro sąnaudos per praėjusiuosius metus leido sumažinti bendrovės palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, kurios įtakoja galutinę šilumos kainą vartotojams. Šis palyginamųjų gamybos sąnaudų sumažėjimas per metus vartotojams jau davė apie 26 mln. litų ekonominį efektą.
Vien tik dirbti biokuru pritaikyto 10 MW galios „Šilko“ katilinės katilo šilumos pagaminimo kaina nukrito iki maždaug 7,5 ct už kilovatvalandę be PVM. Palyginimui, iš nepriklausomų šilumos tiekėjų perkamos šilumos kaina sudaro apie 16 ct už kilovatvalandę. Vertinant pagal vidutinę iš nepriklausomų šilumos tiekėjų perkamos šilumos kainą, rekonstruotas katilas per vasario mėnesį kauniečiams leis sutaupyti daugiau nei 0,5 mln. litų.
2014 m. sausio pabaigoje „Pergalės“ katilinėje buvo oficialiai paleistas naujas 18 MW galios vokiečių firmos BOSCH dujinis katilas, kurio šilumos gamybos kaina vasario mėnesį tapo mažesnė nei kai kurių nepriklausomų šilumos gamintojų iš biokuro gaminamos šilumos kaina. Planuojama, kad per vasario mėnesį naujasis katilas pagamins 11 424 MWh šilumos. Atitinkamai mažiau šilumos reikės nupirkti iš Kauno termofikacijos elektrinės. Lyginant su iš jos perkamos šilumos kaina, naujasis katilas vien per vasario mėnesį kauniečiams leis sutaupyti apie 77,6 tūkst. litų. Panašus 15 MW galios dujinis katilas šiuo metu jau baigiamas pastatyti ir „Šilko“ katilinėje.
Šiais metais AB „Kauno energija“ jau pradėjo įgyvendinti savo turimų šilumos gamybos šaltinių modernizavimo projektus, kuriais siekiama dar labiau sumažinti vartotojams tiekiamos šilumos kainą:
1. „Šilko“ katilinėje planuojama įrengti dar vieną biokuro katilą. Planuojama katilo galia – 9 MW;
2. Planuojama rekonstruoti užkonservuotą „Inkaro“ katilinę, įrengiant joje 2 bendros 20 MW galios vandens šildymo katilus (2x10 MW), naudojančius biokurą. Taip pat čia planuojama įrengti ir ekonomaizerius;
3. Petrašiūnų elektrinėje planuojama įrengti 2 po 12 MW galios biokuro katilus su 6 MW ekonomaizeriu.
Šiems projektams jau patvirtinta 15,99 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Projektus numatoma pabaigti šiais metais ir 2015 metų pradžioje.
Pradėtas vykdyti ir dar vieno 10 MW galios biokuro katilo statybos projektas su 3 MW galios ekonomaizeriu Petrašiūnų elektrinėje. Šiam projektui iš dalies finansuoti bendrovė yra pateikusi paraišką gauti 5 mln. Lt paramą iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF).
Savo lėšomis bendrovė vykdo kondensacinio ekonomaizerio vienam vandens šildymo katilui PTVM 100 (suminė galia 110 MW) Petrašiūnų elektrinėje įrengimo projektą. Kartu su ekonomaizerius bus įrengta ir automatizuota katilo valdymo sistema. Darbus numatoma pabaigti jau šį mėnesį.
2013 metais AB „Kauno energija“ ne tik investavo į gamybos šaltinių modernizavimą, bet ir padidino savo veiklos efektyvumą. Dėl to atsirado galimybė sumažinti pastoviąją šilumos kainos dedamąją. Iki 2013 m. kovo 1 dienos galiojusioje bazinėje kainoje pastovioji dedamoji sudarė 4,91 ct/kWh be PVM. Nuo 2013 m. kovo 1 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vertindama bendrovės veiklos efektyvumą ir nustatydama naują bazinę kainą, nustatė mažesnę jos pastoviąją dedamąją – 4.23 ct/kWh be PVM. Nuo 2013 m. kovo 1 dienos, kai įsigaliojo nauja bazinė šilumos kaina, šis sumažėjimas kauniečiams leido sutaupyti daugiau nei 5,27 mln. litų.
