Peštynės dėl Vokietijos brigados: po valdančiųjų priekaištų – griežtas Prezidentūros atkirtis

Konservatoriai ragina prezidentą paaiškinti

Penktadienį premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad paaštrėjus diskusijoms dėl vokiečių įsipareigojimo Lietuvoje dislokuoti brigadą aiškumo šiai situacijai galėtų suteikti prezidentas Gitanas Nausėda.

„Nematau čia jokio pasišpilkavimo, reikia labai aiškiai įvertinti, kokia faktinė padėtis. Faktinė padėtis yra tokia, kad prezidentas yra pasirašęs tarpusavio dokumentą su Vokietijos kancleriu, tai, matyt, kad reiktų labai aiškaus supratimo, ir ne pasišpilkavimo, o labai aiškios žinios, kaip tą pasirašytą dokumentą skaito jį pasirašęs prezidentas“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

Komentuodama prezidento poziciją, paskelbtą reaguojant į užsienio reikalų ministro, konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio pasisakymus, premjerė teigė, kad „neužtenka pasakyti, kad man viskas yra aišku, būtų labai gerai, kad tas viskas aišku būtų pakankamai aišku ir visiems kitiems“.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė

Prezidentūra ketvirtadienį paskelbė poziciją, kad Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio sutarto komunikato dėl brigados kvestionavimas yra neatsakingas, reaguodama į užsienio reikalų ministro G.Landsbergio raginimus paaiškinti dokumento esmę.

Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis ketvirtadienį viešai paragino Lietuvos ir Vokietijos vadovus paaiškinti anksčiau šiemet pasiektą susitarimą.

Prieš pora savaičių krašto apsaugos viceministro pareigas palikęs konservatorius Vilius Semeška, kuris buvo bendros su Vokietijos sąjungininkais darbo grupės vadovas, savo paskyroje „Facebook“ pareiškė, kad susitarimas tarp Vokietijos kanclerio ir Lietuvos prezidento turėtų būti įformintas parašais. Jo teigimu, bendro pareiškimo nepakanka.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vilius Semeška

„Esu įsitikinęs, pirmiausia, aukščiausi šalių vadovai turi konkrečiai, kiek įmanoma tiksliau, susitarti ir geriausia tokį susitarimą įforminti parašais, tuomet visiems bus aišku, kas ir kada pastatoma, kam ruošiamasi ir koks bus galutinis rezultatas“, – teigia buvęs krašto apsaugos viceministras.

„Šiandien tokio dvišalio susitarimo nėra ir nei Lietuvos kariuomenė, nei Vokietijos Bundeswehr‘as, taip pat ir vykdančioji valdžia – ministerijos negali įgyvendinti tai, dėl ko nėra susitarta aukščiausiu lygiu, o tik sklando skirtingai traktuojamas pranešimas spaudai“, – teigia V.Semeška.

Prezidentūra ragina paskirti naują darbo grupės vadovą

Prezidentūra nekomentuoja V.Semeškos teiginių, tačiau ragina valdančiuosius, užuot kvestionavus susitarimo tekstą, kuo greičiau vietoj pareigas palikusio viceministro paskirti naują bendros su Vokietijos sąjungininkais darbo grupės vadovą.

„Šiame kontekste tik primename, jog Lietuvos Prezidentas ir Vokietijos kancleris paskelbė bendrą susitarimą ne tik dėl Vokietijos vadovaujamos brigados Lietuvoje, skirtos atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos, bet ir apie tai, kad Vokietijos gynybos ir Lietuvos krašto apsaugos ministrai kartu dirbs įgyvendindami šį susitarimą.

Atsakingi Lietuvos pareigūnai turėtų ne kvestionuoti susitarimo tekstą, o kuo greičiau vietoj pareigas palikusio viceministro paskirti naują bendros su Vokietijos sąjungininkais darbo grupės vadovą“, – rašoma 15min perduotame prezidentūros komentare.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gitanas Nausėda kartu su Olafu Scholzu lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone

Kas yra komunikate

G.Nausėdos ir O.Scholzo bendrame pareiškime teigiama, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Berlynas iki šiol Lietuvoje dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą.

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas šią savaitę pareiškė, jog Lietuvos politikų kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.