Senojo, daugiau nei 70 metų eksploatuoto, plytinio Petrašiūnų elektrinės dūmtraukio rekonstrukcija buvo pradėta šių metų pavasarį. Jis buvo nuardytas, išlietas pamatas naujam plieniniam dūmtraukiui.
Naujasis 80,6 metrų aukščio 76 tonas sveriantis dūmtraukis pagamintas iš lakštinio plieno su virpesių slopintuvu. Jo išorinis skersmuo siekia 2,7 metrus.
Dūmtraukio viduje sumontuotas nerūdijančio plieno įdėklas, kurio vidinis skersmuo siekia 2 metrus.
Kaminą pagamino Danijos bendrovė „Avantea Steel Solutions“, projektavimu ir montavimu rūpinosi „Kauno energijos“ rangovas bendrovė „TEC Consulting“.
Dūmtraukio rekonstrukcijos vertė siekia 960 tūkst. eurų.
„Senasis dūmtraukis jau atitarnavo ir nebeatitiko šiuolaikinių saugumo reikalavimų, todėl buvo būtina jį rekonstruoti. Patvaresnis, priežiūros beveik nereikalaujantis naujasis dūmtraukis, kurio aukštis – toks pats kaip ir senojo, patikimai tarnaus ne mažiau tris dešimtmečius.
Sprendžiant transportavimo klausimą, dūmtraukis buvo sudalintas į keturis segmentus. Todėl jo atvežimas nesukėlė didesnių iššūkių, tačiau ilgiau užtruko montavimas“, – teigia „Kauno energijos“ Projektų valdymo skyriaus vadovo pavaduotojas Robertas Kalėda.
Specialistų teigimu, 1952 metais pastatytas plytinis dūmtraukis jau nebeatitiko saugumo reikalavimų, nes „Kauno energijai“ įdiegus šilumos gamybos efektyvumą didinančias ir šilumos kainą mažinančias technologijas (sauso tipo ir kondensacinius ekonomaizerius), į aplinką išleidžiami dūmai tapo atvėsinti. Dėl to mūrinių kaminų sienos daugiau drėksta.
Per ilgesnį laiką drėkstantis mūras pradeda trupėti, tampa nebesaugus. Dėl šios priežasties 2021 metų spalį buvo pakeistas ir senasis Vilijampolės „Šilko“ katilinės kaminas.
1963 metais įkurta „Kauno energija“ centralizuotai tiekiama miesto šiluma aprūpina 120 tūkst. vartotojų ir 3,5 tūkst. komercinių objektų Kauno mieste, rajone ir Jurbarke. Bendrovės tiekiamą šilumą renkasi daugiau kaip 90 proc. naujų pastatų statytojų.
Šiluma vartotojus pasiekia net 410 km besitęsiančiomis trasomis.
2022-aisias modernizuojama rekordiškai daug – 14 kilometrų šilumos trasų vamzdynų. Rekonstrukcija šilumos nuostolius trasose leidžia sumažinti net iki 40 proc.