„Netrukus, po rekonstrukcijos, bus atvertas pietinis molas su apžvalgos aikštelėmis, kur bus galima pasigėrėti jūra, romantiškais saulėlydžiais. Tad pagalvojome, kad turėtume ir šiai vietai, Kopgaliui, atiduoti savotišką skolą ir išvalyti šį statybinių atliekų sąvartyną. Jaučiame socialinę atsakomybę ir norime parodyti pavyzdį. Galvojame ne tik apie uosto, bet ir miesto bei visos šalies įvaizdį. Dėkojame visiems, kurie pritarė projektui, dalyvavo jame, rangovams, kurie greičiau nei per planuotą laiką atliko gamtai ir visuomenei reikšmingus darbus“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Kopgalyje dešimtmečius laikytas statybinis laužas, manoma, sovietmečio palikimas. Tikėtina, kad tai prieš dešimtmečius atgabentas statybinis laužas, atgabentas pertvarkant uostą, jo krantines.
Statybinės atliekos buvo sukrautos valstybinėje žemėje. Ši teritorija patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją.
„Džiaugiamės kiekvienu kampeliu, kuris nusimeta bet kokias šiukšles, o šiuo atveju – betono naštą. Suprantame, kad Uosto direkcijai, kuri ėmėsi sutvarkyti daugybę metų čia gulėjusias statybines betono atliekas, jokios tiesioginės naudos iš to nebuvo. Tačiau dėl šios puikios iniciatyvos situacija pasikeitė iš esmės – kraštovaizdis atsivėrė naujai, o kai teritorija sužaliuos, užaugs vietinės augalų rūšys, visi užmirš, kad čia kažkada būta atliekų sąvartyno“, – sako Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Aušra Feser.
Kopgalio teritoriją sutvarkė konkursą laimėjusi UAB „Griovimo ekspertai“. Per beveik tris mėnesius įmonė sutvarkė daugiau kaip 360 tonų statybinio laužo, jį susmulkino ir išgabeno.
Uosto direkcijai šie Kopgalio sutvarkymo darbai kainavo daugiau kaip 38 tūkst. eurų.
