Ilgai gandrų kelionių maršrutus bandydavome atkurti pasitelkdami vienetinius žieduotų paukščių radimo atvejus. Jau seniai žinota, kad mūsų gandrai gali pasiekti net Afrikos pietus. Tačiau naujausios technologijos mums padeda visai kitaip suprasti paukščių keliavimą ir teikia labai tikslią informaciją.
Siųstuvėlių, kuriais paženklinti gandrai, pagalba Gamtos tyrimų centro mokslininkams pavyko stebėti ne tik keletą gandrų, žiemojančių Afrikoje, Čade ir Sudane, bet ir toliausiai nukeliavusį gandrą, žiemą praleidusį Pietų Afrikos Respublikoje, netoli Keiptauno. Gandras maitindavosi miesto sąvartyne ir nuo jo niekur nesitraukė, kasdien keliaudamas tik į nakvynės vietą ir iš jos.
Sausio 30 d. šis gandras pakilo į kelią namo, tačiau paskridęs 70 kilometrų apsigręžė ir grįžo į savo žiemojimo vietą. Sakytume – buvo lyg savęs išbandymas. O sausio 31-ją 10 valandą ryto gandras pagaliau pakilo skrydin, per dieną įveikė 300 kilometrų ir apsistojo nakvynei. Tolesnis jo kelias – per visą Afriką.
Gamtos tyrimų centro Ornitologijos laboratorijos vadovo dr. Mindaugo Dagio teigimu, iki Čade ir Sudane esančių gandrų šiam gandrui teks skristi dar 5–6 tūkstančius kilometrų. O kelias į namus iš viso bus apie 10–12 tūkstančių kilometrų. Tikėtina, kad iš Afrikos pietų gandras namus Kėdainių rajone pasieks tik kovo gale.