Šiemet šiai temai ypač daug dėmesio skiriama 5-tąjame Lietuvos socialinio verslo forume. Kasmet organizuojamo Socialinio verslo forumo užduotis – padiskutuoti apie socialinio verslo rinkos aktualijas ir paskatinti šia veikla susidomėjusius žmones pasinaudoti esamomis teisinėmis ir finansinėmis galimybėmis.
„Nuo 2015 metų, kuomet Lietuvoje pirmą kartą buvo nustatyta ir Ūkio ministro patvirtinta socialinio verslo koncepcija, iki šiol, kai jau turime parengtą Lietuvos socialinio verslo plėtros įstatymo projektą ir Lietuvos Vyriausybės programos priemonių plane yra numatytas viešųjų paslaugų teikimo perdavimo socialiniam verslui modelio sukūrimas, padaryta išties labai daug. Šie metai socialiniam verslui bus labai reikšmingi – reiks sukurti tarpinstitucinę darbo grupę, kurios sukurtas viešųjų paslaugų perdavimo modelis turės labai didelę įtaką Lietuvos socialinio verslo ekosistemai“, – sako Daina Kleponė, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.
Verslumą skatinanti „Versli Lietuva“ bus viena iš modelio kūrime dalyvaujančių institucijų, kuri sieks, kad šis modelis būtų viena iš efektyvių verslumą, ypač regionuose, skatinančių priemonių. „Natūralu, kad viešųjų paslaugų teikimas atkreips verslo dėmesį, todėl bus labai svarbu apibrėžti ir vieningai sutarti, kokį juridinį statusą turinčios įmonės gali teikti viešąsias paslaugas. Kitas nemažiau svarbus iššūkis – socialinio verslo visuomenei kuriamos vertės, daromo teigiamo socialinio poveikio viešinimas bei viešųjų paslaugų žinomumo bei prieinamumo didinimas“, – dėsto D. Kleponė. Anot jos, socialiniam verslui taip pat turi būti sudarytos visos galimybės pasinaudoti verslo skatinimo ir rėmimo finansinėmis priemonėmis.
Šie metai socialiniam verslui bus labai reikšmingi – reiks sukurti tarpinstitucinę darbo grupę, kurios sukurtas viešųjų paslaugų perdavimo modelis turės labai didelę įtaką Lietuvos socialinio verslo ekosistemai.
Sustiprintų socialinio verslo sektorių
Vieno pagrindinių forumo organizatorių – Britų Tarybos Lietuvoje direktorius Artūras Vasiliauskas įsitikinęs, jog viešųjų paslaugų perdavimas Lietuvoje ženkliai prisidėtų prie kol kas gana silpno socialinio verslo sektoriaus stiprinimo.
„Viešosios paslaugos – tai vienas iš dviejų banginių, ant kurių laikosi socialinis verslas daugelyje šalių. Vienas iš ramsčių yra privatus verslas ar bankai, kurie nusiteikę investuoti į socialinį verslą ir kitas – viešųjų paslaugų pirkimas iš socialinio verslo, kai jas perka savivaldybės ar valstybės įstaigos“, – sako A. Vasiliauskas.
Jo teigimu, Jungtinėje Karalystėje apie pusė socialinių verslų parduoda savo paslaugas viešajam sektoriui. Čia jau penkerius metus veikia „Social Value Act“ („Socialinės vertės aktas“), nurodantis, kad pirkdamos paslaugas valstybinės institucijos turi įvertinti ir sukuriamą socialinę gerovę, vertę. Tuomet išaugo poreikis susitarti kokiais matais bus matuojama ta socialinė gerovė.
„Mes dažnai reikalaujame iš valstybės, kad ji padarytų tą ar aną. Tačiau valstybės institucijos ne visais atvejais gali būti tokios lanksčios, kaip verslo arba kaip žmonių grupės, kurios greičiau prisitaiko prie pokyčių. Todėl ir verta paslaugų tiekimą perduoti socialiniam verslui. Žinoma, Lietuvoje paslaugų institucionalizacija yra labai aukšta ir mūsų laukia ilgas kelias“, – sako A. Vasiliauskas.
Socialiniai verslai leistų atsisakyti brangios infrastruktūros išlaikymo kaštų
Vienas iš forumo organizatorių, Nacionalinio socialinės integracijos instituto programų vadovas Arūnas Survila su šia problema yra susidūręs praktiškai – įdėjo daug pastangų, kol galiausiai seno vienuolyno patalpos Antalieptės miestelyje, Zarasų rajone, buvo atiduotos mokymų ir bendruomenės veikloms, čia įkurtas „Inovatorių slėnis“.
„Manau, socialinio verslo srityje viešųjų paslaugų perdavimas yra aktualiausia problema, – sakė A. Survila. – Nesu tikras, ar „perdavimas“ čia teisingas žodis – tai tiesiog savivaldos ir bendruomenės, socialinio verslo bendradarbiavimas, kai savivalda leidžia kažkam kitam teikti iki tol teiktas paslaugas. Viešųjų paslaugų srityje atsiperkamumas yra mažas. Todėl į šį lauką tradicinis verslas nesikėsina – tai yra galimybė socialiniam verslui.“
Lietuvoje viešąsias paslaugas dažniausiai teikia savivaldybės įsteigtos įmonės.
„Bet jas teikti gali ir patys piliečiai. Jie padėtų atrasti geriausius, inovatyviausius būdus joms teikti. Priminsiu, kad Lietuvoje gyventojų sumažėjo, o visa viešųjų paslaugų infrastruktūra – liko. Labai daug kainuoja ją išlaikyti. Tokiais atvejais savivaldybei gali padėti socialiniai partneriai“, – dėstė A. Survila.
Jis atkreipė dėmesį, jog net šiandieniniame Konkurencijos įstatyme pažymėta, kad savivaldybė gali teikti viešąsias paslaugas tik tuomet, kai to negali padaryti verslas arba nevyriausybinės organizacijos. Tuo metu šiuo metu galiojančioje Viešojo valdymo tobulinimo programoje nurodyta, kad iki 2020-ųjų metų mažiausiai 15 % viešųjų paslaugų turi būti perduotos socialiniams partneriams.
Didžiausia rizika: kai paslaugų teikėjas pats save ir kontroliuoja
A. Survila panagrinėjo kaimo bibliotekos pavyzdį. Savivaldybei reikia išlaikyti jos patalpas ir porą darbuotojų, dirbančių pilnu etatu. Tai kainuoja. O jei čia pritaikytume inovatyvų sprendimą?
„Kiek yra skaitančių knygas tame kaime? Galbūt kaimas turi seniūniją arba kokį daugiafunkcį centrą? Gal jame galima įkurti viešąją interneto prieigą (arba tiesiog kaime pastatyti Wi-Fi interneto stoteles), o knygas išvežioti dviračiu tiesiai žmonėms į namus, jei jie paskambina ir užsisako?“, – idėjas bėrė A. Survila.
Priminsiu, kad Lietuvoje gyventojų sumažėjo, o visa viešųjų paslaugų infrastruktūra – liko. Labai daug kainuoja ją išlaikyti. Tokiais atvejais savivaldybei gali padėti socialiniai partneriai.
Tačiau tokiu atveju ir savivaldybė turi vieną svarbią užduotį – skaičiuoti.
„Savivaldybė turi pasakyti, kokie rodikliai parodys, kad paslauga teikiama gerai ir tuomet pasirinkti tą partnerį, kuris juos pasieks. Ji turi kontroliuoti, nes turbūt visiems aišku – kai pats teiki paslaugą ir pats save kontroliuoji – nelabai gerai. „Kiek sudėtingo elgesio jaunuolių šiemet pavyko sugrąžinti į švietimo sistemą?“ „Kiek žmonių apsilankė mūsų miestelio bibliotekose?“ „Kokiam skaičiui senelių mes šiemet pagerinome gyvenimo sąlygas?“ – tai klausimai, kurie turi vežti į priekį. Valstybės kontrolė yra pastebėjusi problemą, jog savo viešųjų paslaugų kokybės savivaldybės nevertina“, – pastebi A. Survila.
Nematuodamas poveikio gali pasiekti atvirkštinį efektą
Organizacijos „Reach for change“, kasmet renkančios geriausią į vaikų problemas orientuoto socialinio verslo idėją vadovė Lietuvai Jurgita Ribinskaitė-Glatzer priminė, kad savivaldybės kiekvienu atveju, įsigydamos kokią nors paslaugą, turėtų nustatyti tam tikrus sėkmės kriterijus ir kontroliuoti paslaugos teikėją.
„Jei nežinai, ar metodas, kurį naudoji, veikia, tai nežinai, ar kažką gero darai. Vis tik poveikio matavimas kainuoja resursų: žmogiškųjų ir laiko. Todėl savivaldybės turėtų teikti prioritetą pasiūlymams organizacijų, kurios tai daro“, – sako J. Ribinskaitė-Glatzer.
Pašnekovė pateikia pavyzdį: siekiant alkoholio ir tabako prevencijos organizacija siūlo surengti konkursą, kuriame vaikai pieš plakatus apie rūkymo ir alkoholio vartojimo žalą.
„Lyg ir viskas gerai. Tačiau mūsų tyrimai rodo, kad tokie konkursai ne tik kad nepadeda – jie gali kenkti. Jie gali paskatinti tabako ir alkoholio vartojimą, nes mes priverčiame vaikus galvoti apie tai. Taigi turėtų būti pasirenkami projektai, kurie gali įrodyti savo teigiamą poveikį. Šiuo atveju galėtų būti pasiūlomi pokalbiai su vaikais, diskusijos, kaip atsisakyti, pasakyti „Ne“, – sakė „Reach for change“ vadovė Lietuvai.
Kaip išmokti matuoti poveikį? Egzistuoja „Theory of change“ metodika, padedanti žmonėms geriau suprasti savo veiklos poveikį, pasekmes.
„Žinoma, padaryti tikrą mokslinį poveikio tyrimą yra brangu. Tačiau galima panaudoti paprasčiausius klausimynus vaikams. Turi įvertinti, ką nori pasiekti ir tik tada galvoti apie metodiką“, – sako J. Ribinskaitė-Glatzer.
„Jei neprašysi groti gyvai, gros pagal fonogramą“
Pašnekovė priminė, kad poveikį reikėtų išmatuoti ir projektui/ iniciatyvai pasibaigus – juk tik tada bus matomas kažkoks poveikis. Šią dalį dažnas pamiršta.
„Lietuvoje dar dažnai rezultatai painiojami su poveikiu. Sako: „10 proc. mokyklos vaikų dalyvavo šiame projekte.“ Bet mes nežinome, o kas iš to? Kiek vaikų dalyvavo – tai rezultatas, tačiau kaip pasikeitė jų požiūris po tavo vykdytos veiklos?“, – klausia pašnekovė.
Vis tik ji įsitikinusi, kad matuoti savo veiklos poveikį bus pradėta, kai paslaugos užsakovas pradės to reikalauti. Organizacijoje „Reach for change“, finansuojančioje socialinio verslo idėjas vaikų ugdymui, to reikalaujama iš visų konkurso dalyvių.
„Visi, kurie kažkam skiria pinigus, turėtų įsitikinti, kokį poveikį padarys tie jų skiriami pinigai. Čia galima palyginti: jei koncerto užsakovai nepaprašo groti gyvai, na, tai galima pagal fonogramą! Sakyčiau, „gyvo garso“ turi reikalauti tiek užsakovai, tiek „žiūrovai“. Turi atsirasti spaudimas iš visų pusių – tikslingai panaudoti skiriamus pinigus, – sakė J. Ribinskaitė-Glatzer.
Informaciją apie poveikio matavimą galima rasti internete, apie šią metodiką daugiau išgirsti artėjančiame Socialinio verslo forume (šiai temai bus skirta atskira diskusijų grupė), pasikonsultuoti su paslaugų užsakovu.
Sukūrė „socialinio verslo miestą“
Greičiausiai įkvėpimo būsimiems socialiniams verslininkams atveš Socialinio verslo forumo svečias Garethas Hartas, šiuo metu Jungtinėje Karalystėje vadovaujantis socialinio verslo konsultacijų bendrovei „Iridescent Ideas“ („Mirguliuojančios idėjos“), bei Plimuto (Plymouth) socialinio verslo tinklui. Plimutas šio žmogaus dėka vadinamas „socialinio verslo miestu“.
Visi, kurie kažkam skiria pinigus, turėtų įsitikinti, kokį poveikį padarys tie jų skiriami pinigai.
„Socialinio verslo sektoriuje dirbu nuo 2011-ųjų. Tais metais Plimute socialiniai verslai buvo neorganizuoti, sklandė visokių mitų ir gandų apie socialinį verslą. Ėmiausi keisti šią situaciją. Beje, verslas daro daug gerų dalykų: kuria darbo vietas, moka valstybei mokesčius. Ir vis dėlto, koncentracija tik į pelną gali būti pražūtinga – gamtai ir žmonėms“, – sako G. Hartas.
Kaip pašnekovui pavyko sukurti „socialinio verslo miestą“? G. Hartas teigia, jog pirmiausia jis surinko ekonominius duomenis apie socialinius verslus savo mieste. Taip pat įvertino, kiek darbo vietų jie sukuria.
„Sukūrėme socialinių verslų katalogą ir jį išsiuntinėjome vietos politikams, žurnalistams, lyderiams – visiems, kas priima kokius nors svarbius sprendimus. Tai padarėme 2012-aisiais, o po kelerių metų pakartojome. Taip pat suorganizavome „Miesto socialinio verslo festivalį“ su mugėmis, vietos ir užsienio pranešėjais, renginiais ir netgi pirmuoju protmūšiu socialinio verslo tema!“ – prisimena Socialinio verslo forumo svečias.
Pritraukė 6 milijardus eurų
Jam ir bendraminčiams pavyko pasiekti, kad vietiniame laikraštyje kas mėnesį atsirastų naujiena apie socialinius verslininkus – ir tokie straipsniai pasirodydavo nuolat dvejus metus.
G. Hartas kalbėjo daugybėje politikų posėdžių, konferencijų, verslininkams skirtų renginių. Jis dėjo pastangas, kad nė viena partija planuodama savo darbų strategiją nepamirštų socialinio verslo.
„2013-aisiais gavome „socialinio verslo miesto“ statusą ir nuo to laiko tai jau pritraukė 6 milijardus svarų investicijų. Dabar dirbame, kad išlaikytume savo pasiekimus, kad kiekvienas moksleivis ar studentas žinotų apie socialinį verslą, o prie savivaldos finansinių planų atsirastų ir socialinio poveikio matavimas“, – sako G. Hartas.
Plimute kiekvienas pradedantis socialinis verslininkas gali gauti profesionalią konsultaciją ir įsitraukti į mokymų programas. Socialinio verslo idėją labai palaiko ir Plimuto universitetas. Jame apie tokį veiklos tipą žino ne tik verslo, bet ir psichologijos, odontologijos ar kompiuterinių žaidimų dizaino studentai. G. Harto atkaklumo dėka Plimuto savivaldybėje buvo įkurtas išimtinai socialiniams verslams skirtas paskolų ir garantijų fondas.
Jungtinėje Karalystėje egzistuoja aktas, reikalaujantis jog viešuosiuose pirkimuose pirmenybė būtų suteikiama tam kandidatui, kurio paslauga ar prekė atneša daugiau socialinės naudos („Social Value Act“). Būtent šis dokumentas padėjo paskatinti vietos valdžią pirkti paslaugas iš Plimute besikuriančių socialinių verslų.
Socialinio verslo forumas banko „Swedbank “ patalpose vyksta kovo 28-ą dieną. Renginį organizuoja LR ūkio ministerija, Britų Taryba, organizacijos „NVO Avilys“ ir „Geri Norai LT“. Renginio partneriai – Lietuvos kaimo tinklas, Šiaurės šalių ministrų taryba Lietuvoje, Swedbank, socialinio verslo skatinimo programa „Socifaction“, informacinis partneris 15min.lt.
