„Pigūs drabužiai visada kainuoja brangiai“: A.B.Budrienė apie tvarumo paradoksą madoje

„Tvari mada yra utopija, – laidoje tvirtino Augustė. – Mada ir tvarumas yra priešingi poliai. Man atrodo, kad mada yra vartojimas, ir ji niekada negali būti šimtu procentų tvari. Todėl, kaip yra greita mada, taip ir manau, kad gali būti alternatyva – lėta mada. Tai yra apgalvotas ir sąmoningas pirkimas, geresnių daiktų įsigijimas, jų naudojimas ir sąmoningas perleidimas kitiems, kai jie nebereikalingi.“

A.B.Budrienė, „Instagram“ paskyroje turinti daugiau nei 27 tūkst. sekėjų, yra geras pavyzdys, kaip asmeniniai pokyčiai gali paveikti aplinkinius.

Augustė pripažįsta, kad paauglystėje buvo greitos mados vartotoja ir apie tvarumą per daug negalvojo. „Mano akys atsivėrė, kai sužinojau apie Atakamos dykumą Čilėje, kur didelė jos dalis yra užversta drabužiais. Tai privertė mane susimąstyti apie drabužių taršą ir jų poveikį aplinkai“, – dalijosi ji. Nuo tada jos gyvenime įvyko esminis lūžis, paskatinęs gilintis į tvarumo klausimus ir pradėti dalintis savo žiniomis su kitais.

Kalbėdama apie savo šeimos ir draugų reakciją į perėjimą prie lėtos mados, Augustė pasakojo, kad jos artimieji taip pat pamažu priėmė šią idėją. „Mano vyras, kuris anksčiau buvo neigiamai nusiteikęs dėvėtų drabužių atžvilgiu, dabar beveik neperka naujų drabužių. Taip pat ir mano tėvai pradėjo labiau vertinti ilgalaikį vartojimą“, – sakė ji.

Augustė pažymėjo, kad dėvėtų drabužių parduotuvių lankytojai yra labai įvairūs: nuo studentų iki senjorų. „Ten eina tiek moksleiviai, tiek suaugę, tiek pasiturintys žmonės. Kai kurie ieško išskirtinumo, kiti – tiesiog taupo“, – teigė ji.

Augustės teigimu, pigūs greitosios mados drabužiai dažnai gaminami besivystančiose šalyse, kuriose darbuotojai dirba baisiomis ir sveikatai pavojingomis sąlygomis. Be to, gamybos procesas daro didelį poveikį aplinkai. „Pavyzdžiui, vienai porai džinsų pagaminti reikia apie 7 000 litrų vandens“, – aiškino ji ir pridūrė, kad džinsų dažymo procese naudojamos medžiagos, kurios teršia aplinką.

Tvarios mados šalininkė ir praktikė taip pat pabrėžė, kad aplinka teršiama ne tik gamybos, bet ir drabužių naudojimo metu, nes apie 70 proc. drabužių rinkoje yra iš sintetinių audinių.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Augustė Barbora Budrienė

„Tie sintetiniai audiniai yra plastikas drabužių pavidalu. Turime „šventąją trejybę“ – tai poliesteris, nailonas ir akrilas. Va tie drabužiai, nuo kurių tiek nešiojimo metu, tiek skalbimo metu atskyla milijonai mažų, dažnai net plika akimi nematomų dalelių, kurios patenka į vandens telkinius. Vėliau gyvūnai gauna tas daleles su maistu, ir vėliau mes suvalgome tą gyvūną. Na taip, labai grubiai paaiškinu, bet esmė, kad viskas grįžta į mus“, – perspėjo Augustė apie mikroplastiko taršą.

Anot jos, mes gyvename plastiko eroje ir kiekviename iš mūsų jau yra mikroplastiko, o tai tikrai neprisideda prie sveikatos. Ir drabužiai yra tikrai didele dalimi atsakingi dėl mikroplastiko taršos.

Kalbėdama apie „greenwashing“ (liet. žaliasis smegenų plovimas) praktiką, Augustė pabrėžė, kad tai iš esmės yra manipuliavimas vartotojų jausmais ir įsitikinimais. Pasak jos, įmonės, gaminančios daug šlamšto, neretai kuria tariamai tvarias kolekcijas, kurios iš tikrųjų tokios nėra – tai tik marketingo triukas, skirtas vartotojams apgauti.

„Tai yra elementarus smegenų pudrinimas, naudojamas įmonių, siekiant manipuliuoti pirkėjo jausmais. Tarkim, yra drabužis, uždėta žalia etiketė, užrašyta „mes žali“. Ką reiškia „mes žali“, jeigu tai nėra faktais, įrodymais, statistika pagrįsta informacija? Ir faktas, kad žmogus, naujų drabužių parduotuvėje pamatęs marškinėlius su paprasta etikete ir marškinėlius su žalia etikete, jis pirkdamas pastaruosius galvos, kad padarė gerą darbą“, – teigė laidos viešnia.

Ji taip pat akcentavo praktikas, kai didžiulės greitosios mados korporacijos sukuria vieną tvarią kolekciją ir taip bando įrodyti savo tvarumą vartotojams. „Kaip tu gali viena žalia kolekcija atsverti visą tą kalną šiukšlių, kurias tu gamini non-stop?“ – piktinosi Augustė.

Ji išreiškė viltį, kad per ateinančius šešerius metus situacija ES šioje srityje pasikeis iš esmės. „Žinau, kad dabar su tvarios ir žiedinės tekstilės strategija Europos Sąjunga sparčiai kovoja su greenwashingu. Iki 2030 m. yra užsibrėžta panaikinti jį“, – pabrėžė tinklalaidės pašnekovė.

Daugiau A.B.Budrienės įžvalgų apie lėtą madą ir atsakingą vartojimą galite išgirsti tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“, kuri rengiama įgyvendinant Europos Parlamento remiamą projektą „Tavo balsas stiprina Europą“. Laidą veda komunikacijos ekspertas ir apžvalgininkas Gintaras Gimžauskas.