Vilniaus taryba artimiausiu metu turėtų pritarti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijai. Tai dar nėra miesto Bendrasis planas, tik gairės, kaip miestas turėtų ateityje plėtotis.
Tačiau jau dabar dalis miesto bendruomenės nepatenkinta tuo, kas šioje koncepcijoje surašyta. Bent jau dėl to, kas tiesiogiai liečia jų gyvenamąją vietą.
Penkios pramonės zonos
Trakų Vokės ir jos apylinkių gyventojai įsikūrė žalioje teritorijoje, kurioje ateityje turėtų išdygti naujų pramoninių statinių. Ir tai nepatinka bendruomenei, nors ir iki šiol teritorijoje galėjo kurtis (ir kūrėsi) pramonės įmonės. Tik dabar jos atsiras arčiau gyvenamųjų namų.
Anot bendruomenės atstovų, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijoje numatyta ir Bendrajame plane planuojama įtvirtinti pramonės zonas: prioritetinės gamybos Lentvario pramonės zonos ir naujos pramonės zonos Dobrovolės k. – tarp Leipalingio g., Senojo Gardino pl. ir J. Tiškevičiaus g. – atsiradimą. O tai gyventojams nepriimtina.
Todėl trečiadienio vidurdienį jie susirinko į protesto akciją po Vilniaus savivaldybės langais, o keli atstovai – ir susitiko su meru Remigijumi Šimašiumi. Proteste išskleisti plakatai skelbė „Neverskite mūsų emigruoti!“, „Pramonės zonoms šalia mūsų – ne!“. Tokie pat lipdukai papuošė ir gyventojų atsigabentus kelioninius lagaminus, kurie, matyt, turėjo simbolizuoti šių žmonių ryžtą išvykti, jeigu savivaldybė neįsiklausys į jų reikalavimus.
„Savivaldybė žada tvirtinti Bendrojo plano koncepciją, kurioje numatyta prie Trakų Vokės gyvenvietės sukurti koncentruotą pramonės zoną, t. y. mūsų gyvenvietę apstatyti penkiomis pramonės zonomis, kuriose neaišku, kas bus. Iš pradžių savivaldybė norėjo net įtraukti taršios pramonės zoną, tačiau gyventojams išreiškus pasipriešinimą to neliko. Vis dėlto intencijos ir šita skuba mums kelia didelį nerimą“, – kalbėjo Trakų Vokės bendruomenės atstovė Jolita Kablytė-Džervienė.
Nori bent apsaugos zonų
Gyventojai pageidavo, kad koncepcijos svarstymas būtų atidėtas. Ir jų lūkestis bent iš dalies išsipildė, nes sutrikus balsavimo sistemai miesto tarybos posėdis buvo nukeltas į kitą savaitę.
Vis dėlto vargu ar tai pakeis ką nors pačioje koncepcijoje. O gyventojai norėtų daugiau diskusijų ir būti išgirsti – jau praradę viltį, kad pramonės teritorijos šalia jų namų iš viso nebus, dabar jie kalba apie galimybes bent jau jas turėti ne iš karto už tvoros arba iš anksto sužinoti, ką ten kas nors ketina statyti.
Bendruomenės atstovė J.Kablytė-Džervienė sutinka, kad dar 1997 metais patvirtintame Bendrajame Vilniaus miesto plane šitoje teritorijoje jau buvo numatyta pramoninė teritorija, tačiau esą tuomet planas nebuvo derintas su bendruomene, tad – jis neteisėtas. Bendruomenė bando apeliuoti ir į tai, kad 2004-aisiais Vilniaus miesto savivaldybė tarybos sprendimu norėjo šią zoną paversti turizmo vystymo zona.
„Jie planavo šitoje teritorijoje vystyti turizmą. Šiandien jie sako, kad tai nėra teritorijų planavimo dokumentas, o dabar nusprendė, kad naudingiau bus pramonė. Mes labai aiškiai supratome, kad pramoninių zonų atsisakymo tikrai nebus. Dabar mes norime, kad būtų užtikrintos buferinės žaliosios zonos, kad pramonės zona nusikeltų kuo toliau nuo gyvenamosios aplinkos, kad savivaldybė užtikrintų aiškias taisykles, kaip bus projektuojami ir vykdomi detalieji planai, kam bus leidžiama įsikurti tose pramoninėse zonose“, – savo tikslus dėstė J.Kablytė-Džervienė.
Per pastaruosius kelerius metus ties būsimąja pramonės zona Vilniaus miesto savivaldybė yra suformavusi apie 60–70 naujų sklypų.
Labiausiai baiminamasi, kad teritorijoje atsiras, tarkim, šiukšlių sandėliavimo ar perdirbimo įmonės, nes tai reikš didesnę aplinkos taršą.
Kodėl leido naujas statybas?
Gyventojai nesupranta ir to, kodėl leista čia taip išsiplėsti gyvenamosioms statyboms, jeigu planuota teritoriją skirti pramonei. Per pastaruosius kelerius metus ties būsimąja pramonės zona Vilniaus miesto savivaldybė yra suformavusi apie 60–70 naujų sklypų, buvusi žemės ūkio paskirtis pakeista į gyvenamąją.
„Dėl to mes ir sakome, kad savivaldybė, nors 1997 m. čia patvirtino pramonės zoną, savo veiksmais parodė, kad eikite kurtis, mes jums leidžiame, statykitės, gyvenkite. Ir staiga, kai jau nėra kur plėstis gyvenamiesiems namams, pereinama prie pramonės. Tai ką mums – išeiti, išsikraustyti, emigruoti, ką mums daryti? Mes turime paskolas, o staiga ši pramoninė zona, kuri 20 metų niekaip nevystyta ir neplėtota, gerokai muša mūsų turto kainą, daro milžinišką poveikį mūsų vaikų, senelių sveikatai, nesutampa su mūsų interesais ir teisėtais lūkesčiais“, – kalbėjo J.Kablytė-Džervienė.
Vilniaus meras R.Šimašius svarsto, kad leisti plėsti čia gyvenamąją statybą galbūt nebuvo geras sprendimas. „Pramoninė zona ten numatyta dar 1997 metais, per tą laiką prie jos priartėjo gyvenamoji statyba. Ir kyla klausimas, ar per tuos 20 metų reikėjo ten leisti statyti gyvenamuosius namus, ar nereikėjo. Galima be galo ieškoti, kas čia teisus, o kas ne, ar žmonės turėjo žinoti, kur jie statosi namus, ar reikėjo už žmones pačius pagalvoti ir jiems neleisti statyti. Šiandien situacija yra tokia, kokia yra, bet galima rasti kompromisus ir suderinti tuos dalykus“, – teigė R.Šimašius.
Žada modernią pramonę
Meras įsitikinęs, kad į gyventojų nuomonę turi būti atsižvelgta, o būdų, kaip leisti sugyventi pramoninei zonai ir čia gyvenantiems žmonėms, esą yra: apsaugos zona, žaliosios erdvės, gatvių tinklo tinkamas planavimas ir t.t., apie kuriuos, anot mero, ilgą laiką nebuvo galvota.
Vis dėlto gyventojams R.Šimašius siūlo nepanikuoti, nes esą jei prie gyvenamųjų namų ir atsiras gamyklos, tai jos bus modernios, panašios į tas, kurias matome važiuojant Molėtų kryptimi – BOD ir kitas, kurios net nepanašios į gamyklas. „Galiu tik pasakyti, kad didžiulio vilkikų eismo, kaminų, kitų tokių dalykų ten, kur netinka, nebus“, – užtikrino meras.
