Piktnaudžiavimu kaltinamą D.Gineikaitę siūloma bausti 22,5 tūkst. eurų bauda

D.Gineikaitei prokuroras siūlo skirti 22,5 tūkst. eurų siekiančią baudą. Jai taip pat trejus metus siūloma uždrausti dirbti valstybės tarnyboje.

Kauno klinikinės ligoninės buvusiam direktoriui Gediminui Abeciūnui prašoma skirti 15 tūkst. eurų baudą, jo pavaduotojui Kęstučiui Grigoniui – 13,3 tūkst. eurų baudą. Jiems taip pat prašoma dvejiems metams uždrausti eiti vadovaujančias pareigas medicinos įstaigose.

Ligoninės gydytojui Artūrui Šulniui prašoma skirti 7,5 tūkst. eurų baudą, slaugytojai Salomėjai Skersienei – 4,1 tūkst. eurų baudą.

D.Gineikaitės advokatas Stanislovas Liutkevičius savo ruožtu teigia, kad prokuroras pernelyg laisvai interpretuoja byloje esančius telefoninių pokalbių duomenis ir prašo buvusią NŽT vadovę išteisinti.

Atsakomybės vengė pasitelkusi „telefoninę teisę“

D.Gineikaitė kaltinama piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, kai po avarijos tuometiniam patarėjui Gintarui Jonui Furmanavičiui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės.

Pasak prokuroro, iš NŽT darbuotojų vakarėlio į viešbutį grįžusi D.Gineikaitė neatsiminė dalies vakarėlio aplinkybių, be to, stipriųjų gėrimų užsisakė ir viešbutyje. D.Stankevičiaus teigimu, tai įrodo, jog ji buvo girta. Kad ji suprato, jog vairuoja neblaivi, kaltintojo teigimu, patvirtina ir telefoniniai pokalbiai, kur tuometinė NŽT vadovė teigė, kad tikrai „pripūs“.

Po avarijos ji stengėsi, kad išvengtų drausminės, tarnybinės ir administracinės atsakomybės bei kad apie tai nesužinotų žiniasklaida.

„Gineikaitė sudarė sąlygas susiformuoti visuomenės nuomonei, kad užimant aukštas pareigas galima išvengti baudžiamumo, o naudojantis „telefonine teise“ ir pažintimis galima išspręsti visus klausimus“, – kalbėjo prokuroras.

Kaltinimo akte nurodyta, jog ji sukurstė piktnaudžiauti tuometinį Kauno klinikinės ligoninės direktorių Gediminą Abeciūną, jo pavaduotoją Kastytį Grigonį, o jiems piktnaudžiauti padėjo vieno iš ligoninės skyrių laikinai einantis pareigas vedėjas Artūras Šulnius ir slaugytoja Salomėja Skersienė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kastytis Grigonis

Pasak D.Stankevičiaus, net ir tuo atveju, jeigu kiekvienas iš kaltinamųjų ir nežinojo, kaip tiksliai veikė kiti kaltinamieji, jie visi siekė bendro tikslo, o tai įrodo jų bendrininkavimą.

„Visi teisiamieji siekė vieningo tikslo: nuslėpti D.Gineikaitės girtumą ir atlikto konkretų vaidmenį, kad veika būtų padaryta“, – kalbėjo kaltintojas.

Savo kaltę byloje pripažįsta tik S.Skesienė ir A.Šulnius: medikas teigia, kad siekdamas nuraminti D.Gineikaitę pasakė slaugytojai paimti antrą jos kraujo mėginį, bet teigė nesitikėjęs, kad ji šiuos sukeis. S.Skersienė pripažįsta, kad kraujo mėginius sukeitė pati. Apie tai medikai prisipažino ir kratas atlikusiems Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams.

Jie prašo juos nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal artimųjų laidavimą.

Prokuroras prašo šio prašymo netenkinti: pasak jo, kaltinamieji nepripažįsta visų jiems inkriminuojamų nusikaltimų, teigia, kad nusikaltimas įvyko netyčia. Tai, jo vertinimu, nesudaro galimybės taikyti atleidimą nuo bausmės.

Visiems melavo, kad įpūtė „nuliukus“

Kiti kaltinamieji neigia bet kokią savo kaltę: ligoninės vadovai G.Abeciūnas ir K.Grigonis sako, kad tik prašė medikų D.Gineikaitę maloniai aptarnauti, bet jokių neteisėtų nurodymų A.Šulniui nedavė. Gydytojas ir pats sako tokių nurodymų nesulaukęs, o sprendimą dėl antro mėginio priėmęs pats.

Pasak prokuroro, jų kaltę įrodo telefoniniai pokalbiai, kurių metu derinti veiksmai ir vykdytas nurodymų vykdymo kontroliavimas, o ne kalbėta apie mandagų aptarnavimą.

„Lyg atrodytų, kad ligoninėje vyksta totalus chaosas, skundai liejasi per kraštus, nes ligoninėje su visais elgiasi labai jau negražiai“, – gynybine kaltinamųjų versija abejojo prokuroras.

S.Skersienė duodama parodymus teigė, kad kraujo mėginį suteikė netyčia, bet prokuroras atkreipė dėmesį, kad ji ant mėginio parašė vakarykštę datą bei tikslų laiką: tam reikėjo pasižiūrėti dokumentuose tikslią valandą ir minutes, todėl tai buvo padaryta sąmoningai.

D.Gineikaitė sako neprašiusi klastoti duomenų dėl jos girtumo, tik negalėjusi patikėti, kad alkoholio koncentracija kraujyje tokia didelė. Apie tai, kad buvo sukeistas kraujo mėginys, ji sako sužinojusi tik iš žiniasklaidos.

Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Daiva Gineikaitė

Prokuroro teigimu, šią versiją paneigia tai, jog D.Gineikaitė sąmoningai stengėsi kuo plačiau paskleisti melagingą informaciją, esą ligoninėje ji „įpūtė nuliukus“, nors ten nebuvo tikrinta alkotesteriu.

„D.Gineikaitė sąmoningai melavo apie pripūstus ligoninėje „nuliukus“. (...) Tokia D.Gineikaitės sąmoningai skelbta žinia apie „nuliukus“ rodo, kad jai, kaip ir visiems teisiamiesiems, neabejotinai buvo žinoma, kad pagal išankstinį susitarimą ligoninėje, jos kraujyje alkoholio nebus rasta“, – kalbėjo D.Stankevičius.

Advokatas: kaltinamas grindžiamas iš konteksto ištrauktais teiginiais

D.Gineikaitės advokatas, sakydamas savo baigiamąją kalbą, pradėjo nuo to, kad D.Gineikaitė bei kiti kaltinamieji jau buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už sukeistus kraujo mėginius: tuomet S.Skersienė ir A. Šulnius pripažinti kaltais, o kiti kaltinamieji – išteisinti. Jis ir kiti advokatai ne kartą yra pasisakę, jog šią baudžiamąją bylą reikėtų nutraukti, nes du kartus už tą patį nusikaltimą baudžiama būti negali.

Komentuodamas kaltinimą, jis teigė, kad prokuroras nenurodo, kokiomis tiksliai frazėmis grindžia savo teiginius, esą D.Gineikaitė liepė savo patarėjui atlikti neteisėtus veiksmus.

S.Liutkevičius pabrėžė, kad pokalbių išklotinėse galima matyti, jog D.Gineikaitė tiesiog norėjo laiku nuvykti duoti kraujo ir skambindama pažįstamiems, taip pat ir įtakingiems, teiravosi, kaip geriausia elgtis.

„Pagrindinis D.Gineikaitės skambučio G.Abeciūnui tikslas buvo išsiaiškinti, ar ji galėtų duoti kraujo mėginį, kuris galėtų patvirtinti ar paneigti alkotesterio nustatytą alkoholio koncentraciją“, – kalbėjo advokatas.

„Apie galimybę sukeisti kraujo mėginius su niekuo pokalbio nepradėjo ir nieko to daryti nesukurstė“, – teigė S.Liutkevičius, pabrėždamas, kad D.Gineikaitė negali atsakyti už veiksmus žmonių, kurie ne taip ją suprato.

Jis teigia, kad byloje nėra duomenų, jog D.Gineikaitė būtų davusi G.Furmanavičiui neteisėtus nurodymus.

„Iš pokalbio turinio galima spęsi, kad G.Furmanavičius siūlo ieškoti teisinių sprendimų konsultuojantis su advokatu (...) D.Gineikaitė G.Furmanavičiui skambino ne kaip pavaldiniui, o kaip senam pažįstamam, atskleidė emocijas, ko nebūna bendraujant pavaldumu susijusiais santykiais“, – pabrėžė jis.

Advokatas taip pat teigė, kad jei būtų siekta nuslėpti girtumą, G.Furmanavičius nebūtų mėginęs įtikinti D.Gineikaitės pasikalbėti su ministre, nebūtų svarstęs, kad NŽT turėtų pirmi pranešti apie įvykį, nelaukdami, kol informaciją paviešins policija.

„Remianti išdėstytu (..) teismo prašu mano ginamosios D.Gineikaitės atžvilgiu priimi išteisinamąjį nuosprendį jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – apibendrino S. Liutkevičius.

Ketvirtadienį popiet Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pasisakys ir kitų kaltinamųjų gynėjai.