Asmenims, turintiems Lietuvos teritorijoje veikusių buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentų, siūloma suteikti dar vieną galimybę atiduoti juos valstybei. Toks savanoriškas žingsnis leistų išvengti atsakomybės už neteisėtą dokumentų įsigijimą ir laikymą. Apsisprendusiesiems grąžinti turimus „popierius“ garantuojamas anonimiškumas. Tokį laikinojo įstatymo projektą parengė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė, buvusi Liustracijos komisijos vadovė Dalia Kuodytė.
Skandalo atgarsiai
2006-ųjų rugsėjį tuometinei Liustracijos komisijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovei D.Kuodytei buvo atvežta apie 20 maišų, prikimštų įvairių dokumentų. Netrukus išsiaiškinta, kad juose – buvusių KGB agentų prisipažinimai, pateikti 1991-1992 metais veikusiai Aukščiausiosios Tarybos sudarytai Balio Gajausko vadovautai komisijai, tyrusiai SSRS saugumo veiklą Lietuvoje. Pagal įstatymą prisipažinę apie savo bendradarbiavimą su KGB asmenys yra įslaptinami, o to nepadariusių buvusių agentų duomenys paviešinami.
Paaiškėjus, kad kelių šimtų KGB agentų dokumentai daugiau nei dešimtmetį buvo laikomi nežinia kur ir galėjo tapti šantažo ar pasipelnymo šaltiniu, kilo skandalas. Jis dar labiau įsiplieskė D.Kuodytei atsisakius įvardyti maišus su bylomis grąžinusį asmenį.
Po šių įvykių Seimas priėmė specialų įstatymą, pagal kurį asmenys, per nustatytą 2007 pusmetį savanoriškai gražinę KGB, MGB ir kitų sovietų specialiųjų tarnybų dokumentus, buvo atleisti nuo atsakomybės. Per šį laikotarpį Ypatingasis archyvas sulaukė vos dviejų bylų, jos buvo atsiųstos iš Šiaulių.
Trūko informacijos
D.Kuodytė LŽ sakė mananti, kad panašių su sovietiniu slaptųjų tarnybų palikimu susijusių dokumentų Lietuvos gyventojai dar turi
nemažai. Tokią išvadą, pasak politikės, leidžia daryti kartkartėmis į viešumą iškylantys kai kurie faktai. „Kita vertus, visi puikiai prisimename ne seną istoriją, kaip buvo elgiamasi su Ypatingojo archyvo fondais“, – pabrėžė Seimo narė.
Ne paslaptis, kad nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai perėmus slaptuosius archyvus, nemažai ten saugotos medžiagos paslaptingai dingo. Būta įtarimų, kad prie to prisidėjo kai kurie žinomi to meto politikai.
D.Kuodytė pripažino, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl 2007-aisiais paskelbta akcija buvo nerezultatyvi, – informacijos trūkumas.
Pasirūpinti ja turėjo Archyvų departamentas ir Ypatingasis archyvas. „Pagal kompetenciją – tai jų dokumentai, todėl juos surinkti – būtent jų interesas“, – sakė D.Kuodytė. Kad šįkart informacijos netrūktų, politikė ketina pasiūlyti ir savo pagalbą.
Svarbiausia ˛– galimybė
D.Kuodytė nemato priežasčių, kodėl kolegos parlamentarai turėtų neparemti jos siūlymo. Seimo narė prognozavo, kad įstatymas bus priimtas per pavasario sesiją.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko nuomone, kiekvienas dalykas, kuris skatina žmones „valstybės atžvilgiu užimti aiškią poziciją“, yra sveikintinas.
„Nereikia tikėtis, kad ir sulauksime kažkokio rezultato. Šiuo atveju pirmiausia kalbame apie galimybę“, – LŽ sakė komiteto vadovas. Jo teigimu, niekas negali pasakyti, kiek tuometinio sovietų saugumo dokumentų turi privatūs asmenys. „Į Lietuvą jie gali būti atvežti stengiantis daryti įtaką situacijai. Ir jei žmogui, kuris galbūt tokiu keliu gavo tuos dokumentus, bet nenori dalyvauti užkulisiniuose žaidimuose, suteikiama legali galimybė atiduoti juos valstybės institucijai, yra gerai“, – pripažino A.Anušauskas.
