Tiesioginės portalo Pilietybė.lt laidos „Pokalbiai su Pilietybe“ metu JAV lietuvių bendruomenės Švietimo tarybos pirmininkė Auksė Motto pasidalijo tokiu komentaru: „Rugsėjo mėnesį JAV lietuviai pradėjo gauti laiškus, pasirašytus Bilotaitės (LR Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė – red. past.), kad jiems atimama Lietuvos pilietybė ir turi grąžinti pasus.“
Ji taip pat pasidalijo 2021 m. rugsėjo 7 d. Vidaus reikalų ministrės pasirašytu įsakymu Nr. 1V-713, kuriuo Lietuvos pilietybės neteko 52 žmonės, nes įgijo kitos valstybės pilietybę.
Portalui Pilietybė.lt pavyko susisiekti su vienu iš minėtame dokumente esančių asmenų, kuris sutiko anonimiškai pasidalyti savo patirtimi. Siekiant apsaugoti skaudžia istorija sutikusio pasidalinti žmogaus tapatybę, tekste bus naudojami bendriniai žodžiai „asmuo“, „žmogus“, „pilietis“ ir „lietuvis“.
Šis žmogus apie kitos valstybės pilietybės įgijimą niekada niekur nepranešė.
Už Atlanto sukūrė lietuvišką šeimą
Lietuvoje gimęs ir Lietuvos pilietybę gimimu įgijęs žmogus portalui Pilietybė.lt pasakojo, kad į JAV išvyko prieš daugiau nei dvidešimt metų. Už Atlanto ne tik baigė mokslus, užima aukštas pareigas vienoje Amerikos kompanijoje, bet ir sukūrė lietuvišką šeimą: susituokė su JAV sutiktu Lietuvos piliečiu, kartu augina vaiką, kurį veda į lituanistinę mokyklą, ją remia, aktyviai dalyvauja lietuvių bendruomenės veikloje.
Sutuoktiniui Lietuvos pilietybę išsaugoti pavyko, nes tarp jo artimųjų yra tremtinių. Lietuvos pilietybę pavyko išlaikyti ir JAV gimusiam vaikui, kuris Lietuvos ir JAV pilietybes įgijo gimimu.
Pagal dabar galiojantį LR pilietybės įstatymą, visi vaikai, Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę įgiję gimimu, arba jei Lietuvos pilietybę įgijo gimimu, o kitos valstybės – kol suėjo 18 metų, gali abi pilietybes išlaikyti visą gyvenimą.
„Pasijaučiau lyg žemė slystų iš po kojų“
Lietuvis portalui Pilietybė.lt pasakojo, kad JAV pilietybę priėmė kabindamasis į gyvenimą: „Amerikoje baigus mokslus atsivėrė galimybės rasti gerą darbą, kilti karjeros laiptais. Svarbu buvo gerai dirbti, parodyti, ką išmanai ir atsakingai atlikti visus darbus. Sąžiningai ir stropiai dirbdamas užsitarnavau vadovų pagarbą ir pasitikėjimą, kas ir suteikė galimybę gauti aukštesnes pareigas, pradėti įgyvendinti kompanijos projektus Amerikoje. Bet tam pasiekti buvo privalu turėti Amerikos pilietybę.“
O vieną rugsėjo penktadienio vakarą, po darbingos ir gana sėkmingos savaitės, sulaukė smūgio iš gimtinės.
Pažiūriu į voko vidų – jame dar vienas sulankstytas lapas, kuriame parašyta, kad man atimama Lietuvos pilietybė.
„Prisėdau peržiūrėti pašto ir mano akis patraukė išlindęs vokas, – portalui Pilietybė.lt pasakojo lietuvis. – Nieko nelaukdamas atplėšiau ir, perskaitęs, iš karto nesupratau – ilgas sąrašas su inicialais, gimimo datomis ir parašyta, kad jiems atimta pilietybė. Pažiūriu į voko vidų – jame dar vienas sulankstytas lapas, kuriame parašyta, kad man atimama Lietuvos pilietybė. Pasijaučiau lyg žemė slystų iš po kojų.
Kodėl lietuviams atimama pilietybė? Kodėl mus išbraukia iš saviškių sąrašo? Aš Lietuvai tapau svetimas ir visi tame sąraše jau svetimi. 52 žmonės. O tiek kalbėta, tiek rašyta, kad pasaulio lietuviai – tai viena Lietuva…“
„Man Lietuva yra namai – ramybės uostas“
Vieninteliu savo šeimos nariu be Lietuvos pilietybės tapęs lietuvis portalui Pilietybė.lt pasakojo, kad Lietuvos niekada nepaliko.
„Lietuvoje turiu daug giminių, su kuriais palaikau artimą ryšį. Su šeima grįžtame į Lietuvą kas 2–3 metus ir praleidžiame po 3–4 savaites.
Man Lietuva yra namai – ramybės uostas. Kada tik grįžtame su šeima į Lietuvą, matome kaip ji gražėja, keičiasi. Keliaujame po Lietuvą ir vis svajojame, kada jau galėsime grįžti visam laikui. Bet dabar žiūrėsime, ką ateitis parodys…“, – sakė be gimtosios pilietybės likęs lietuvis.
„Atsiprašome, Jūs esate Lietuvos pilietis“
Žmogus neslėpė, kad yra ir skaudu, ir liūdna, o kartu ir pikta: „Lietuva ir jos žmonės nekalti dėl valdžios žaidimų. Tačiau pikta, kad Lietuvos politikai nesupranta, kaip kitose šalyse gyvenantiems žmonėms yra svarbu išsaugoti Lietuvos pilietybę.“
Nors liko be gimtosios pilietybės, nepraranda vilties, kad daugybei lietuvių didžiulį skausmą sukeliantis ir Lietuvos interesų šiandienos pasaulyje neatliepiantis įstatymas bus pakeistas.
„Tikrai turiu dar vilties, kad dabartinėje valdžioje atsiras teisininkai, Seimo nariai, kurie išdrįs pakeisti įstatymą ir pavyks išsaugoti pilietybę. Juk pakeistas įstatymas išsaugotų daugiau nei milijoną lietuvių. Juk nesvarbu, kur begyventum, lietuvis visada bus lietuviu. Man būti lietuviu yra labai svarbu – gimiau lietuviu ir mirsiu lietuviu“, – sakė pagal dabartinį LR pilietybės įstatymą buvęs Lietuvos pilietis.
Tikrai turiu dar vilties, kad dabartinėje valdžioje atsiras teisininkai, Seimo nariai, kurie išdrįs pakeisti įstatymą ir pavyks išsaugoti pilietybę.
„Toliau gyvenu su viltimi, kad vieną saulėtą dieną sulauksiu iš Lietuvos migracijos departamento kito laiško – „Atsiprašome, Jūs esate Lietuvos pilietis“, – pasakojimą baigė Lietuvos pilietybės netekęs žmogus.
Pilietybės įstatymas remiasi 1989 m. realijomis
Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, Lietuvos pilietybės klausimai buvo sprendžiami vadovaujantis 1989 m. lapkričio 3 d. priimtu pilietybės įstatymu. Vėliau buvo priimti vienas kitą pakeitę trys pilietybės įstatymai, įsigalioję 1991 m., 2003 m. ir 2011 m.
Dabar galioja 2011 m. balandžio 4 d. įsigaliojęs ir ne vieną pataisą turėjęs LR pilietybės įstatymas, kuris apibrėžia 11 atvejų, kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.
Iki 2016 m. dekretus dėl pilietybės netekimo pasirašydavo Lietuvos prezidentas. Dabar galiojančiame LR pilietybės įstatymo 32 straipsnyje nurodoma, kad sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priima Vidaus reikalų ministras.
Šias pareigas einanti ministrė Agnė Bilotaitė, vykdydama įstatymo įgaliotą procedūrą, šiemet pasirašė 32 įsakymus, kuriais Lietuva neteko 909 žmonių. Daugiau nei po tris kiekvieną dieną.
Įstatymo vaisiai – minus trys piliečiai kasdien
Kaip portalui Pilietybė.lt į 2021 m. spalio 8 d. užklausimą dėl pilietybės netekimo atsakė Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, 2021 metais Lietuvos Respublikos pilietybės neteko 786 žmonės. Tiesa, spalio 12 d. ir spalio 14 d. ministrė pasirašė dar tris įsakymus, kuriais pilietybės neteko 123 žmonės, absoliuti dauguma – gimę Lietuvoje.
Viso per mažiau nei dešimt 2021 metų mėnesių Lietuva neteko 909 piliečių. Po daugiau nei tris žmones kiekvieną dieną.
Vidaus reikalų viceministras taip pat nurodė, kad 2020 m. Lietuva neteko 1268 piliečių, 2019 m. – 1101.
Dabar galiojančio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo vaisiai: per tris metus – minus trys Lietuvos piliečiai. Kiekvieną dieną.
