Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskirstė lėšas iš Vyriausybės rezervo fondo, kurios skirtos turizmo sektoriaus projektams. Ministerija sulaukė 42 paraiškų, iš kurių palaiminta 18. Iš viso išdalinta 4,25 mln. eurų.
Tačiau pajūrio kurortai, bendrai prašę apie pusės milijono eurų, liko it musę kandę.
Parkas Nidoje – ne turistams?
Neringos savivaldybė ministerijai teikė prašymą dėl 136 tūkst. eurų, kuriuos ketino panaudoti Nidos centrinio parko rekonstrukcijos darbams.
Šiuo metu kurorte atliekama centrinės aikštės rekonstrukcija, teritorija apima ir Nidos centrinį parką nuo pat Vytauto Kernagio skulptūros iki savivaldybės. Čia be grindinio sutvarkymo atnaujinami ir suoliukai, šiukšliadėžės, mažoji infrastruktūra.
„Čia turbūt ne turistams, o nežinau kam... – piktinosi D.Jasaitis. – Europos Sąjungoje ilgą laiką turizmas buvo neremiamas, buvo daugybė įvairių programų - kaimo, mažųjų miestų, seniūnijų, bendruomenių, probleminių teritorijų. Kurortiniai miestai niekur nepataikydavo. Prasidėjus pandemijai šalys galima padėti turistiniams regionams, nes jie labai stipriai nukentėjo, o kas įvyksta Lietuvoje?
Užkaišė skyles, kur galėjo. Niekas nedraudė. Turėjo unikalią galimybę padėti kurortams. Mes galvojome, abejonių nėra, juk tokio dydžio suma. Tačiau, pasirodo, dideliam nusivylimui, teko suklysti.“
D.Jasaitis sako, jog apmaudu tapo žvelgiant į sąrašą, kas gavo lėšų.
Ir nors meras sako besidžiaugiantis bent jau kitų sėkme, jam sunku suprasti, kodėl parama atiteko tokiems projektams, kurie susiję su kapinėmis.
Nors neįvardijo, D.Jasaitis omenyje turėjo Šiaulių projektą, kuris skamba taip: "Talkšos ežero pakrantės plėtra, atliekant šaligatvio ir stovėjimo aikštelės su privažiuojamuoju keliu šalia senųjų (Talkšos) kapinių Šiaulių mieste kapitalinį remontą".
„Druskininkai gavo kultūros centrui 700 tūkst., o Neringa liko už brūkšnio. Mums sakė, kad kultūros centras tai Kultūros ministerijos reikalai. Mes net paraiškos neteikėme savo kultūros centrui, nes buvome nuteikti, kad negalima. Didžiausias nusivylimas specialistais, kurie vertina, kaip jie miega sunku įsivaizduot, – apmaudo neslėpė meras.
– Teisybės dėlei reikia pasakyt, kad gavome likutį pinigų, t. y. 10 tūkstančių. Pasityčiojimas, nes bus ataskaitų rašymo daugiau ir biurokratijos.“
Druskininkai gavo kultūros centrui 700 tūkst., o Neringa liko už brūkšnio. Mums sakė, kad kultūros centras tai Kultūros ministerijos reikalai.
Neringoje pamažu kyla naujas Kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“. Projekto vertė siekia apie 12 mln. eurų ir jų stinga.
Nidos centrinės dalies rekonstrukcijos projekto biudžetas siekia apie 3 mln. eurų. Kaip meras sako, tenka „susigraibyti“ lėšas iš skirtingų šaltinių.
Negavo ir Palanga
415 tūkst. eurų ministerijos prašė ir kitas pajūrio kurortas – Palangos miesto savivaldybė. Lėšas norėta panaudoti Šventosios jūrų uosto pasiekiamumo gerinimui bei jūrinės valstybės įvaizdžio kūrimui ir stiprinimui. Palangos savivaldybė taip pat liko be nieko.
D.Jasaičiui trečiadienio vakarą paskelbus žinią socialiniuose tinkluose su komentaru „Prašau visų rūkančių ir nerūkančių parašyti, kam gi dar galėtų būti skirti Neringoje tvarkomi takai, parkai ir kt...“, netrukus atsiliepė ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Jis antrino, kad pajūriui pinigų tiesiog neliko.
„Po 4 mln. eurų paskirstymo turizmui, pajūriui neliko pinigų, nes čia apskritai nėra turistų, kai kas iš šios programos kažkokiu stebuklingu būdu gavo langams susidėti 700 000 eurų, tad nei Neringai, nei Palangai, nei Šventajai nieko neliko, mes ne kurortai“, – rašė meras.
Komentuodamas situaciją 15min Palangos meras teigė neatmetantis galimybės kreiptis ir į teismą.
„Mūsų projektas net nebuvo svarstytas. Mes norėjome gauti finansavimą Šventosios uostui, kuris nėra koks krovininis, o daugiau pramoginis, turistams pritraukti. Jam įgyvendinti dar trūksta 400 tūkst. eurų. Tačiau projektas buvo atmestas, nes uostas neva priklauso valstybei“, – komentavo kurorto meras.
Š.Vaitkus pažymėjo, kad didžioji dalis turistinių objektų statomi ant valstybinės žemės. Todėl toks vertinimo kriterijus esą ydingas. Kartu jis paminėjo ne vieną pavyzdį, kai pastatyti objektai jau atitekdavo savivaldybei, nors ir stovėjo ant valstybinės žemės.
Mūsų projektas net nebuvo svarstytas. Mes norėjome gauti finansavimą Šventosios uostui, kuris nėra koks krovininis, o daugiau pramoginis, turistams pritraukti.
Ministerija: „Kiekvienai savivaldybei jos projektai svarbiausi“
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, komentuodama situaciją, teigė, kad dar birželio mėnesį Seimas valstybės biudžeto rezerve numatė priemones COVID-19 padariniams kompensuoti, iš kurių savivaldybių turistiniams projektams finansuoti buvo numatyta 4,25 mln. eurų.
Savivaldybės pateikė paraiškų už 12 mln. eurų.
Ekspertų komisija įvertino savivaldybių paraiškas ir jų atitikimą iš anksto paskelbtiems atrankos kriterijams.
Paramą gavo 18 daugiausiai vertinimo balsų surinkusių projektų.
Didžiausia parama buvo skirta Druskininkų kultūros centro didžiosios salės rekonstrukcijai, Birštono sporto ir sveikatingumo centro statybai, Šilutės rajono, Švėkšnos miestelio sinagogos sutvarkymui ir pritaikymui turizmui, Utenos kultūros inovacijų centro kūrimui, Zarasų krašto muziejaus plėtrai, Rokiškio rajono Salų dvaro sodybos rūmų pritaikymui turizmui, turizmo infrastruktūros gerinimui Molėtų rajone, Akmenės rajono, Dabikinės dvarų sodybos rūmų pastato rekonstrukcijai, Kretingos rajono Senajam parkui bei kitiems projektams.
„Labai vertiname Neringos ir Palangos savivaldybių iniciatyvas didinti šio regiono patrauklumą turistams. Suprantame, kad kiekvienai savivaldybei jos pateikti projektai yra svarbūs.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia, kad visos šalies savivaldybės turėtų kuo platesnį vietiniam turizmui patrauklių turistinių objektų tinklą“, – rašoma ministerijos atsakyme, iš kurio taip ir liko neaišku, kodėl nei Neringa, nei Palanga nieko negavo.
