Kas kaltas dėl nesėkmingo konkurso? Ar jis buvo per vėlai paskelbtas? Ar jame nurodytos sąlygos prasilenkia su realybe? Ar paskirtus pinigus norima tyliai perkelti į kitus metus ir skirti kitoms paslaugoms pirkti?
Skyrė 140 tūkst. litų
Kauno taryba pinigus – beveik milijoną litų – Visuomenės sveikatos rėmimo specialios programos priemonėms, kurias siūlo Bendruomenės sveikatos taryba, paskirstė ir patvirtino birželio 7 d. Vienai iš patvirtintų priemonių („Nelaimingų atsitikimų, traumų ir netikėtos mirties prevencija“), pagal kurią numatyta įsigyti, įrengti defibriliatorius, pravesti mokymus, išleisti lankstinukus, buvo skirta 140 tūkst. Lt. Šios lėšos – iš Kauno sveikatos fondo.
Visur pinigų trūksta, visi lenda į skolas, kad kažką nuveiktų, ir vėliau jau galvoja kaip uodegą išsukti, o čia metai iš metų kartojasi tas pats – fondo (Kauno sveikatos fondo, – red. past.) lėšos neįsisavinamos. Teigė G.Raudonis.
Pinigai skirti birželio pradžioje, tačiau viešųjų pirkimų konkursas buvo paskelbtas tik rugpjūčio 20 d. Nors jam buvo galima pasiruošti iš anksto, dar prieš Tarybai patvirtinant Visuomenės sveikatos rėmimo specialios programos priemones. Norinčių dalyvauti konkurse neatsirado. Spalio 24 d. buvo paskelbtas pakartotinis konkursas. Dalyvių taip pat neatsirado. Mažai tikėtina įsisavinti nemažą sumą iki metų pabaigos, kai iki jos likę keli mėnesiai.
Savivaldybės gydytojo tarnybos vedėjo pavaduotoja Rimutė Prievelienė susidariusios situacijos paaiškinti telefonu 15min.lt žurnalistams nepanoro, atsiprašiusi, kad yra posėdyje ir patarusi kalbėtis su atsakingais asmenimis.
Anksčiau žiniasklaidai ji yra sakiusi, kad tiesiog neatsirado norinčių dalyvauti konkurse, todėl ir defibriliatorių mieste nebus. Taip pat teigiama, kad viešųjų pirkimų konkursus surengti užtrunka net apie tris mėnesius.
Nesugeba įsisavinti lėšų
Situacija neatrodo tokia paprasta Kauno savivaldybės kontrolieriui Gediminui Raudoniui. Jis stebisi, kad valdininkai nesugebėjo įsisavinti ant lėkštutės padėtų pinigų.
„Visur pinigų trūksta, visi lenda į skolas, kad kažką nuveiktų, ir vėliau jau galvoja kaip uodegą išsukti, o čia metai iš metų kartojasi tas pats – fondo (Kauno sveikatos fondo, – red. past.) lėšos neįsisavinamos.
Defibriliatoriams įsigyti skirtos lėšos nedings, nes šis fondas yra vienintelis, iš kurio nepanaudotos lėšos neturi būti gražinamos į biudžetą, todėl pereis į kitus metus. Tačiau kitąmet lėšos nebūtinai bus vėl skirtos defibriliatoriams įsigyti.
Šio fondo lėšos skirtos gyventojų sveikatinimui, todėl už jas negali būti perkami vaistai, bet, pavyzdžiui, gali būti įrengiami lauko treniruokliai ar defibriliatoriai, todėl pinigai yra laisvesni“, – aiškino G.Raudonis.
Į klausimus atsakys auditas
Savivaldybės kontrolierius spėlioja, kad pinigų įsisavinti nepavyko galbūt dėl valdininkų neūkiškumo, neorganizuotumo arba dėl pernelyg sudėtingų ar sunkiai įgyvendinamų konkurso sąlygų.
„Kontrolieriai visada įžvelgia sąmokslo teorijas, nes toks mūsų darbas. Galbūt sąlygos dalyvauti konkurse buvo surašytos tokios, kad niekas nepanoro gaišti laiko, o į kitus metus persikėlę pinigai nebūtinai vėl bus skirti defibriliatoriams įsigyti, jie gali būti panaudoti ir kažkam kitam“, – svarstė G.Raudonis.
Su kolegomis jis pradėjo fondo, kurį administruoja savivaldybės gydytojo tarnybos, auditą. Jo rezultatai bus paskelbti sausio antroje pusėje.
Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas svarstė, kad viešųjų pirkimų konkurse niekas nedalyvavo galbūt todėl, kad iki šiol neturėjo tokios patirties – ir įrengti, ir prižiūrėti defibriliatorius. Vis tik labiau tikėtina priežastis – per vėlai paskelbti konkursai.
O kol kas galime pasidžiaugti nebent tuo, kad išmokome sudėtingą žodį defibriliatorius.
Prietaisą naudoti paprasta
15min.lt primena, kad iki šių metų pabaigos žadėta penkiose Kauno vietose įrengti išorinius automatinius defibriliatorius. Šie prietaisai, galintys išgelbėti žmogaus gyvybę, naudojami sustojus širdžiai, įvykus širdies priepuoliui, esant nestabiliam širdies ritmui.
Šiuo prietaisu pagalbą pirmomis nelaimės minutėmis gali suteikti specialaus medicininio išsilavinimo neturintis žmogus. Prietaise turėjo būti įdiegta speciali instrukcija lietuvių kalba. Paspaudęs mygtuką žmogus išgirstų žodinius nurodymus arba pamatytų užrašą, ką daryti, koks turi būti tolesnis veiksmas.
Defibriliatoriuose būna įdiegta signalo perdavimo greitosios medicinos pagalbos tarnybai sistema. Todėl, panaudojus prietaisą, signalas apie nelaimę iškart pasiekia ir šią tarnybą.
Išgelbėjo garsaus lietuvių mediko gyvybę
Defibriliatorių nauda įsitikino žinomas Lietuvos medikas Vilius Grabauskas (70 m.). Šių metų liepos 24-ąją jis iš Vilniaus atskrido į Frankfurtą. Oro uoste sustreikavo Lietuvos sveikatos mokslų universitete senato pirmininko širdi, jį ištiko klinikinė mirtis.
Medikas pripažįsta, kad jei ne oro uoste įrengti defibriliatoriai ir nuolat budinti medikų komanda, jo šiandien gyvųjų tarpe nebūtų.
Defibriliatoriai dažniausia įrengiami masinėse žmonių susibūrimo vietose – oro uostuose, dideliuose prekybos centruose, įstaigose, masiniuose renginiuose.
