Leidyklos atstovės teigimu, galima išskirti keletą neteisėtų veiksmų, su kuriais susiduria leidyklos. Pirmasis iš tokių veiksmų – popierinių leidinių neteisėtas kopijavimas, kuomet knyga konvertuojama į PDF formatą. Asmuo, turintis knygą, ją nuskenuoja ir vėliau išplatina įvairiais kanalais internete.
Dalis vartotojų nenutuokia, kad įsigijus elektroninę arba skaitmeninę knygą, net ir jos persiuntimas elektroniniu paštu draugui ar giminaičiui yra nusikalstamas veiksmas.
Dar vienas nelegalus veiksmas yra elektronine forma išleistų leidinių viešas skelbimas internete su galimybe atsisiųsti į savo įrenginius be teisių turėtojų sutikimo.
Dalis vartotojų nenutuokia, kad įsigijus elektroninę arba skaitmeninę knygą, net ir jos persiuntimas elektroniniu paštu draugui ar giminaičiui yra nusikalstamas veiksmas.
A.Akstinienės teigimu, pagal autorinių ir gretutinių teisių įstatymus, elektroninę arba skaitmeninę knygą galima platinti tik gavus autoriaus leidimą.
„Alma littera“ autorinių teisių skyriaus vadovė sakė, kad pažeidėjų internete yra be galo daug. Piratai platina ne tik grožinę literatūrą, bet ir mokomąją literatūrą, pavyzdžiui pratybų sąsiuvinius, kuriuose kartais net yra įrašyti atsakymai.
A.Akstinienė tikino, kad pažiūrėjus į nelegaliai internete patalpintų knygų siuntimų statistiką, matoma, kad kai kada viena knyga gali būti atsiųsta net 20 tūkstančių kartų.
Leidyklos atstovė sakė, kad pažeidėjai yra stebimi ir labai dažnai susisiekus su jais, pastarieji sutinka išimti nelegaliai patalpintą turinį.
Tiesa, anot A.Akstinienės, neretas atvejis, kuomet aplankius tą pačią interneto svetainę po kelių savaičių, čia vėl galima išvysti naujus nelegaliai platinamus leidinius.
„Visuomenė turi suprasti, kad tokie veiksmai yra neteisėti“, – apie būtinybę šviesti visuomenę, kad joje būtų kuo mažiau toleruojamas piratavimas ir autorinių teisių negerbimas, kalbėjo A.Akstinienė.
