Vilnietis Rimas Kančys prieš teismą stojo lyg didžiausias nusikaltėlis. Teisiamųjų suole 63 metų pensininkas atsidūrė dėl svetimo turto pagrobimo – 15 centų kainuojančio mažo pirkinių maišelio pasisavinimo.
Tariamam pagrobėjui grėsė bauda nuo 300 iki 700 Lt arba administracinis areštas.
Teisingumo ministras R.Šimašius Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme R.Kančio bylą nagrinėjusiam teisėjui Mindaugui Striaukui viešai pasiūlė priimti protingą sprendimą.
Būtent šis ministro raginimas suerzino teisėją A.Cininą. „Facebook“ profilyje jis atkreipė dėmesį, kad R.Šimašius „nebe pirmą kartą moko teismus, kaip jiems dirbti“.
Be to, teisėjas ministrui uždavė retorinį klausimą: „Šiandien ir aš turiu kelias panašias administracines bylas, tai kokį sprendimą gerbiamas ministras patartų priimti man: ar protingą – vadovaujantis sveiku protu, ar kvailą – vadovaujantis įstatymu? Ir kas kaltas, kad tas įstatymas, ministro nuomone, kvailas?“
Bijo elgtis protingai?
R.Šimašius, atsakydamas į A.Cinino repliką, pabrėžė puikiai žinąs ribas, kur politikai gali kištis, ir kur – ne.
Kokį sprendimą gerbiamas ministras patartų priimti man: ar protingą – vadovaujantis sveiku protu, ar kvailą – vadovaujantis įstatymu?
„Politikai jokiu būdu negali kištis į konkrečias bylas, tačiau turi daryti sistemines išvadas, jei konkreti byla atskleidžia įstatymų spragas. Tai – ne tik politikų galimybė, bet ir pareiga. Jei žmogus baudžiamas dėl 15 ct vertės maišelio, akivaizdu, kad kažkas mūsų teisinėje sistemoje yra ne taip. Šiuo atveju – teisės taikyme“, – savaitraščiui „15min“ kalbėjo R.Šimašius.
Ministro manymu, ne visais atvejais būtina elgtis pagal įstatymo raidę, nes būtent protingumo principas atspindi įstatymo dvasią ir esmę.
„Nagrinėju teismų praktiką įvairiose srityse ir matau, kaip administracinėse bylose kai kuriais atvejais teismas skiria švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatymuose. Pamačius, kad pažeidimo mastas neatitinka bausmės dydžio, teismai konstatuoja, kad ne tik galima, bet ir privaloma skirti mažesnę baudą. Iš tiesų teismai turi labai daug galių Lietuvoje ir aš labai linkiu jomis naudotis protingai. Tai nėra kišimasis į teismų veiklą ar nurodinėjimas, kaip spręsti atskiras bylas, bet priminimas. Bėda ta, kad Lietuvoje žmonės dažnai bijo elgtis protingai“, – apgailestavo ministras.
Dešimt metų diskusijų
R.Šimašius atkreipė dėmesį, kad pirmiausia policija turėtų labai aiškiai paskirstyti savo prioritetus.
„Nebūtina policininkui pradėti tyrimą ar užvesti administracinę bylą kaskart, kai randa numestą nuorūką. Ko gero, pareigūnai susiduria su kur kas sunkesniais nusikaltimais – rimtomis vagystėmis, užpuolimais ir pan. Manau, toks išmintingas teisėjas kaip A.Cininas tikrai galėtų priimti protingą, motyvuotą sprendimą, jei jau policijai pritrūko išminties ir ji atvedė žmogų į teismą dėl esą pavogto maišelio, nors tai turbūt tebuvo užmaršumas“, – svarstė R.Šimašius.
Po dešimties metų diskusijų galiausiai paaiškėjo, kad nereikia keisti įstatymų – užtenka veikti pagal sveiką protą.
Visi įstatymai, ministro įsitikinimu, vietos pasireikšti sveikam protui vis dėlto palieka. Pagrįsdamas šią nuostatą, R.Šimašius pateikė gyvybės langelių, dėl kurių įteisinimo Lietuvoje diskusijos virė visą dešimtmetį, pavyzdį.
„Metų metus policija aiškino, kad įteisinus gyvybės langelius pareigūnai būtų priversti ieškoti kūdikius juose palikusių žmonių, juos sulaikyti ir pradėti bylas. Tapęs ministru iškart ėmiausi iniciatyvos ir sudėliojau labai konkretų paaiškinimą, sakantį, kad vaiko palikimas jam saugioje aplinkoje negali būti prilyginamas nusikaltimui, kai kūdikis paliekamas jo gyvybei grėsmingomis sąlygomis. Todėl asmeniui, atnešusiam kūdikį į gyvybės langelį, baudžiamojo proceso pradėti nereikia. Tai pavyzdys, kai po dešimties metų diskusijų galiausiai paaiškėjo, kad nereikia keisti įstatymų – užtenka veikti pagal sveiką protą“, – aiškino R.Šimašius.
Teismai ne visas galias išnaudoja
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras irgi neabejojo, kad įstatymai nėra kvaili.
„Įstatymas – tai koncentruota sveiko proto pasekmė. Supriešinti sveiką protą su įstatymu negalima, galima nebent žmonėms susipriešinti. Teisėjas, matydamas, kad įstatyme yra spragų, turi visas galimybes vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijumi: skirti švelnesnę bausmę arba neskirti visai“, – kalbėjo S.Šedbaras.
Jei atsiranda spraga, galima ją pildyti, kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą, tačiau šiuo atveju yra ne spragos, o įstatymo taikymo reikalas.
Be to, jo įsitikinimu, visų gyvenimo atvejų įstatymais nesureguliuosi. „Jei atsiranda spraga, galima ją pildyti, kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą, tačiau šiuo atveju yra ne spragos, o įstatymo taikymo reikalas“, – ministro nuomonei pritarė S.Šedbaras.
R.Šimašius priminė, kad baudžiamųjų bylų vilkinimo priežastis irgi būtų galima spręsti organizacinėmis teismų priemonėmis, nors Vyriausybė ką tik ir pritarė įvairiems sisteminiams pakeitimams, kurie leistų pagreitinti procesus.
„Tačiau net ir be to teismas, bent jau civilinėse bylose, gali nubausti, tarkime, už piktnaudžiavimą savo teisėmis – kai formaliai asmuo elgiasi teisėtai, tačiau tai akivaizdžiai nukreipta į bylos vilkinimą. Turiu galvoje gydytojų pažymas dėl ligų. Salių rezervavimas, posėdžių datos, teisėjų darbo laiko organizavimas – irgi pačių teismų diskrecija“, – atkreipė dėmesį ministras.
Byla nutraukta
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam 63 metų vilniečiui Rimui Kančiui ketvirtadienį nutraukė bylą dėl svetimo turto pagrobimo.
Teismas nusprendė, kad pensininkas nepagrobė 15 ct vertės pirkinių maišelio iš sostinės Fabijoniškių prekybos centro „Iki“.
Bylą nutraukęs teisėjas M.Striaukas pabrėžė, kad atsakomybėn patrauktas R.Kančys elgėsi netinkamai, nes maišelio prekėms sudėti nepadėjo ant prekystalio, o laikė matomoje vietoje – rankose, nors apie tai pasakė pardavėjai.
Pasak teismo, nesant pažeidimo sudėties – tyčios – byla turi būti nutraukta.
R.Kančys su jam pareikštais kaltinimais nesutiko ir aiškino, kad nieko iš „Iki“ nevogė.
