Šių metų rugpjūčio mėnesį pristatytoje mokslinėje studijoje LSMU jaunesnioji mokslo darbuotoja paskaičiavo ne tik tiesioginius valstybės patiriamus kaštus – pavyzdžiui, gydymo išlaidas rūkaliui. Darbas išskirtinis tuo, kad buvo įtraukti ir netiesioginiai kaštai, kaip ankstyvos mirtys, prastas produktyvumas, rūkymo pertraukėlės darbo metu.
Paskaičiuota, kad rūkymo žala Lietuvoje 2013 m. buvo 953 mln. eurų.
Rūkymo pertraukėlės verslui kiekvienais metais atsieina beveik 251 mln. eurų.
Nuo rūkymo kasmet miršta 6 tūkst. žmonių
Anot mokslininkės, valstybė 2013 m. rūkymo sąlygotoms ligoms gydyti galėjo išleisti 44 mln. eurų. Tai yra 3,5 proc. visų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Negana to, Sodros išlaidos ligos ir šalpos neįgalumo išmokoms mokėti siekė dar 15 mln. eurų. Iš viso beveik 59 mln. eurų per metus.
„Tiek valstybės biudžetui kainavo rūkantieji. Pabrėžtina, kad pažabojus tabako gaminių vartojimą, būtų galima visiškai išvengti įvertintų ekonominių kaštų“, – sako V.Liutkutė, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos valdybos narė. Šiai organizacijai prieš tapdamas sveikatos apsaugos ministru vadovavo Aurelijus Veryga.
Anot LSMU mokslininkės, dar vienas svarbus matmuo, rodantis rūkymo žalą, yra mirtingumas. Jos atlikti skaičiavimai parodė, kad kasmet rūkymas nusineša daugiau nei 6 tūkst. gyvybių. Tai yra beveik 5,5 tūkst. vyrų ir daugiau nei 600 moterų.
Ji taip pat pabrėžia, kad tiriamuoju metu – 2003–2013 m. – rūkymo sąlygotų mirčių dalis siekė nuo 14,1 iki 15,6 proc. visų mirčių.
Apskaičiavo, kiek kainuoja rūkymo pertraukėlės
V.Liutkutė moksliniame darbe apžvelgė ir rečiau įvertinamų faktorių – netiesioginių prarasto produktyvumo – kaštus. Tyrėja apskaičiavo, kiek kainuoja dienos, praleistos stacionare, rūkymo pertraukėlės darbo metu, neproduktyvumas ir ankstyvos mirtys.
„Džiaugiuosi, kad įvertinau netiesioginius prarasto produktyvumo kaštus dėl rūkymo darbo metu ir nedalyvavimo darbinėje veikloje. Manau, šie rezultatai įdomūs tuo, kad retai kada susimąstoma, jog jie apskritai egzistuoja“, – sako jaunesnioji mokslo darbuotoja.
Mokslininkės teigimu, būtent šios išlaidų rūšys sudaro didžiausią apskaičiuotų kaštų dalį – beveik 900 mln. eurų per metus. Tiesa, ji pabrėžia, kad yra ir tokių faktorių, kurių įvertinti neįmanoma. Įtraukti į lentelę jie vaizdą galėtų dar labiau pabloginti.
Anot mokslininkės, didžiausią nuostolį valstybei atneša rūkymo sukeltos ankstyvosios mirtys. Paskaičiuota, kad tai per metus kainuoja beveik 600 mln. eurų. Rūkymo pertraukėlės verslui atsieina beveik 251 mln. eurų. Neproduktyvumas, anot V.Liutkutė, sąlygoja 41 mln. eurų ekonominę naštą, o stacionare praleistos dienos – 2 mln. eurų.
Pasak mokslininkės, siekiant apskaičiuoti rūkymo pertraukėlių žalą, buvo daromos prielaidos, kad rūkantieji darbo metu surūko apie 20 proc. per dieną surūkomų cigarečių. Taip pat, kad vienos rūkymo pertraukėlės trukmė yra 8 minutės ir visi darbdaviai Lietuvoje leidžia darbuotojams turėti rūkymo pertraukėles, visi darbuotojai per metus atostogavo 20 darbo dienų.
Vienam gyventojui rūkaliai kasmetiniai kainuoja 322 eurus, o rūkantiesiems malonumas atsieina 1534 eurus. Be papildomų išlaidų cigaretėms.
Siekiant įvertinti rūkymo sukeltą neproduktyvumą, buvo remtasi prielaida, kad rūkantys darbuotojai neproduktyvūs būna 1,9 proc. visų darbo valandų per metus. Anot V.Liutkutės, tokias prielaidas leidžia daryti moksliniai tyrimai.
„Fizinis dirbančiųjų buvimas darbo vietoje pats savaime negarantuoja jų darbo efektyvumo. Nedalyvavimas darbinėje veikloje esant darbo vietoje (angl. presenteeism – red.) – tai dėl priklausomybės nikotinui sumažėjęs produktyvumas. Nors visi darbuotojai laikas nuo laiko yra neproduktyvūs dėl įvairių priežasčių, tyrimai rodo, kad rūkymas tiesiogiai daro neigiamą įtaką produktyvumui. Dėl stiprios priklausomybės nikotinui, rūkantysis jau po 30 minučių surūkius cigaretę pradeda jausti fizinius ir psichologinius nerūkymo simptomus“, – teigia LSMU mokslininkė.
Jaunesniosios mokslo darbuotojos disertacijoje teigiama, kad rūkymo socialinė ir ekonominė žala 2013-aisiais Lietuvoje buvo 953 mln. eurų. Tai yra 2,7 proc. nuo viso bendrojo vidaus produkto. Vienam gyventojui rūkaliai kasmetiniai kainuoja 322 eurus, o rūkantiesiems malonumas atsieina 1534 eurus. Be papildomų išlaidų cigaretėms. Pagal šį rodiklį Europoje esame per vidurį.
Tabako mokesčiai Lietuvoje turėtų būti ženkliai didinami, kad surenkami mokesčiai pradėtų atsverti patiriamą ekonominę rūkymo naštą.
„Rūkymo sąlygoti ekonominiai kaštai aukštas pajamas gaunančiose šalyse sudaro apie 2,2 proc. BVP. Europoje, kur ekonominė žala didžiausia, – apie 2,5 proc. Autoriai išskiria Rytų Europos regioną, kuriame rūkymo sukelti kaštai siekia apie 3,6 proc. BVP. Matyti, kad disertacijos rezultatai yra palyginami su visuotinės analizės rezultatais tiek ekonominio, tiek geografinio regiono kontekste“, – teigia V.Liutkutė.
Kaštai gali būti ir dar didesni
Tiesa, mokslininkė atkreipia dėmesį, kad skaičiavimai yra konservatyvūs. Jos teigimu, visų su rūkymu siejamų kaštų atspindėti yra tiesiog neįmanoma. Pavyzdžiui, kaip metodiškai įvertinti artimo rūkančiojo ligos ar mirties patirtą stresą, skausmą, prarastus kokybiško gyvenimo metus.
Mokslininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad į analizę nėra įtrauktos ir kai kurios ligos, siejamos su rūkymu.
„Pavyzdžiui, į analizę įtraukus rūkymo sukeltus periodontito atvejus, galima tikėtis ženklaus kaštų padidėjimo, kadangi dantenų ir burnos kaulinio audinio gydymas yra ilgas procesas, o odontologijos paslaugų kainos nėra mažos“, – teigia mokslininkė.
Neįtraukti buvo ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, rūkymo sukelti gaisrai. V.Liutkutės teigimu, gaisrų sukeliamų kaštų apimtis gali būti labai plati – nuo nacionalinės priešgaisrinės gelbėjimo komandos iki individualių turto draudimo išlaidų.
„Galimybė įvertinti rūkymo sąlygotą gaisruose nuniokoto ar netekto turto vertę, ypač numestų nuorūkų sukeltų gaisrų miškuose kaštus, gerokai padidintų valstybės ekonominę naštą“, – sako V.Liutkutė.
Ekonominė našta didesnė nei nauda
Gautus skaičius darbo autorė pamėgino palyginti su duomenimis, kokią ekonominę naudą rūkymas atneša valstybei.
Jos teigimu, 2013 m. surinktas akcizas už tabako gaminius siekė 212 147 000 eurų, o už licencijas verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais – dar 323 tūkst. eurų. Iš viso 212 470 000 eurų. Anot V.Liutkutės, tai yra 4,5 karto mažiau nei apskaičiuota rūkymo ekonominė našta valstybei ir verslo sektoriui.
„Nors surenkamas akcizo mokestis ir įmokos už licencijas neatspindi visų galimų teigiamų tabako pramonės ekonominių aspektų, sunkiai tikėtina, kad patiriama ekonominė nauda galėtų atsverti patiriamą naštą. Todėl tabako mokesčiai Lietuvoje turėtų būti ženkliai didinami, kad surenkami mokesčiai pradėtų atsverti patiriamą ekonominę rūkymo naštą“, – teigia autorė.
Pasak V.Liutkutės, darbe buvo remtasi duomenimis iš Lietuvos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro, Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos (SVEIDRA), Statistikos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų institucijų.
