Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, pirmąją balsavimo iš anksto dieną savo valią pareiškė daugiau kaip 44 tūkst. arba beveik 1,9 proc. rinkėjų.
2020 metais tokių buvo 12 tūkst. 980 arba 0,54 proc. rinkėjų. Tačiau tuomet dėl COVID-19 pandemijos išankstinio balsavimo laikas buvo pailgintas iki keturių dienų ir truko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio.
Tuo metu šiemet balsuoti savivaldybių patalpose arba specialiai įrengtose vietose galima tris dienas – nuo antradienio iki ketvirtadienio.
VRK duomenimis, gausiausiai rinkėjai ėjo balsuoti į Vilniaus miesto savivaldybę, Lukiškių aikštę ir aikštę prie Vilniaus spaudos rūmų bei Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių patalpose įrengtas balsavimo vietas.
Pirmąją išankstinio balsavimo dieną aktyviausiai balsavo Vilniaus Senamiesčio-Žvėryno, Antakalnio, Žirmūnų, Šeškinės-Šnipiškių, Verkių apygardų rinkėjai.
Aktyviai Seimą renka taip pat ir Kauno mieste esančių Žaliakalnio ir Kalniečių apygardų ribose gyvenantys piliečiai. Visų šių apygardų rinkėjų aktyvumas jau perkopė 2 procentus nuo apygardos rinkėjų skaičiaus.
VRK duomenys rodo, kad pakankamai aktyviai balsuoja Sėlos vakarinės, Mėguvos, Marijampolės, Utenos, Jotvingių, Kaišiadorių-Elektrėnų ir Dzūkijos apygardų rinkėjai.
Pasyviausi kol kas Garliavos, Vilniaus pietinės, Raudondvario, Marių, Nemenčinės, Šalčininkų-Vilniaus rinkimų apygardoms priklausantys rinkėjai. Šių apygardų rinkėjų aktyvumas čia siekia iki 1 procento.
Per išankstinį balsavimą rinkėjai valią pareikšti gali bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje visose 60 Lietuvos savivaldybių, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.
Pagrindinę Seimo rinkimų dieną – spalio 13-ąją – balsuoti bus galima tik savo rinkimų apygardos rinkimų apylinkėse.
Lietuvoje renkamas 141 parlamentaras – 71 vienmandatėse apygardose ir 70 daugiamandatėje.
Iš viso Seimo rinkimuose kandidatuoja 1740 politikų.