G.Nausėda 15min studijoje sakė, kad kandidatuoti prezidento rinkimuose pirmiausia svarsto dėl to, kad yra nepatenkintas bendradarbiavimu tarp skirtingų valdžios institucijų – ypač pozicijos ir opozicijos.
Paklaustas, kaip pats tokius nesutarimus spręstų, jis sakė, kad imtųsi moderatoriaus vaidmens.
„Kai kas tai vadina moderatoriaus vaidmeniu. Iš tikrųjų manau, kad prezidentas, skirtingai, nei kai kas nori įteigti, yra kur kas labiau pajėgus, įgalus, nors interpretuotojai sako, kad prezidentui tenka tik vaidmuo užsienio politikoje“, – kalbėjo G.Nausėda.
„Jis gali tapti tuo moderatoriumi ir galbūt kitą kartą gali pasakyti: na, klausykite, koks yra galutinis štai šitų konfrontacijų tikslas? Ar jūs tiesiog norite vienas kitam paleisti kraują, ar vis dėlto yra siekiama kas nors konstruktyvesnio? Ko gero, kartais politikams gali būti sudėtinga į šį klausimą, tiesiai iškeltą, atsakyti, neprisipažįstant, kad iš tiesų to ir siekiama – susilpninti priešininką, o ne siekti tikslų Lietuvai“, – dėstė G.Nausėda.
Kartu jis pareiškė, kad kritiškai įvertino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio pareiškimą, kad jis išvis neis į prezidentūrą, kol prezidentė bus Dalia Grybauskaitė.
„Tokie pareiškimai yra nesusipratimas“, – sakė jis.
Aštriais žodžiais Rusijos neerzins
Nors G.Nausėda teigė, kad prezidento darbo sritis negali būti tik užsienio politika, tačiau paklausėme ir apie ją.
Jis tikino, kad ES centralizacija negali būti prievartinė: „Europa yra tiek gyvybinga, kiek ji sugeba įvertinti beveik 30 valstybių įvairovę ir ji yra lanksti. Jei pradedamas kurti tanko korpusas ir sakoma, kad jis turi būti toks, o jūs prisitaikysite, tai, mano nuomone, klaida“, – teigė pašnekovas.
Kartu G.Nausėda pasisakė prieš sankcijas Lenkijai ir tikino, kad pirmiausia reikia bandyti suprasti, kodėl kaimynė priima tokius sprendimus.
Paklaustas apie Rusiją – ar ją, kaip ir D.Grybauskaitė, vadintų teroristine valstybe, G.Nausėda tikino, kad niekada nevartojo tokių aštrių žodžių. Kita vertus, jis tikino, kad kol kas santykiai negali būti geresni, nes Rusija okupavo Krymą. „Ėjimas priklauso pačiai Rusijai ir ji turi padaryti žygius, kad atsirastų pagrindo atnaujinti, atšviežinti santykius“, – sakė G.Nausėda.
Klausiamas, už ką balsavo pastaruosiuose rinkimuose, G.Nausėda atskleidė per visą gyvenimą balsavęs už tris partijas, besilaikantis nuosaikių centro-dešinės politinių pažiūrų.
Dėl vienos lyties santuokų – referendumas
Tai jis patvirtino pasisakydamas dėl vienos lyties santuokų. Anot G.Nausėdos, jos Lietuvoje galėtų būti įteisintos tik referendumu, o jam valstybėje esą dar ne laikas, nes visuomenė dar labai atsargi ir konservatyvi, ir reikia diskusijų, „mokslinio šito reiškinio pažinimo“.
Kartu pašnekovas tikino pasisakantis už dvigubą pilietybę, tačiau neigiamai vertinantis bandymus mažinti kartelę referendumui arba pratęsti balsavimą dviem savaitgaliams.
G.Nausėda tikina, kad kalbėdamas apie tai, kad sieks platesnio partijų palaikymo, pasisakė ne tik apie pirmą, bet ir apie antrąjį rinkimų turą.
Tačiau kol kas G.Nausėda nesako, kad rinkimuose tikrai dalyvaus. Savo sprendimą jis ketina pranešti artimiausiomis savaitėmis. Kartu jis ketina pristatyti ir savo komandą.
G.Nausėda sako, kad rinkimų kampanijai svarsto išleisti ir asmeninių santaupų, nes, anot jo, būtų nesąžininga prašyti piliečių aukų, pačiam neparodant, kad tiki savo sėkme.
„Nesu toks milijonierius, kad galėčiau kaip kai kurie kandidatai, pasaulio patirtis rodo, didžiules sumas įmesti, bet nuosavų lėšų naudojimas kandidatui būtinas, kad jis įrodytų, kad pats tiki tuo, ką daro“, – teigė G.Nausėda.
Visuomenės apklausos rodo, kad už G.Nausėdą prezidento rinkimuose dabar pasirengęs balsuoti būtų maždaug kas penktas šalies gyventojas.
Iki šio penktadienio G.Nausėda dar yra SEB banko vyriausiasis ekonomistas. SEB banke dirbti jis pradėjo 2000 m. Nuo 2008 m. jis ėjo SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo banko ekonomisto pareigas.
