Pasižadėjo neatskleisti informacijos
Uždaras posėdis Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio ir valdybos iniciatyva surengtas pirmąkart po daugiau nei 30-ies metų: uždari posėdžiai rengti Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1990-1991 metais, jų iki šiol buvo 13. Jis vyksta ne įprastinėje plenarinių posėdžių salėje, o senojoje, Kovo 11-osios salėje.
Kaip skelbta, posėdyje buvo pateikta riboto naudojimo informaciją apie Lietuvos saugumą, karinių įsigijimų planus – vis dėlto dalis politikų viešai suabejojo, ar tai buvo teisingas sprendimas, nes dalis pristatytos informacijos esą jau buvo paviešinta kasmet žvalgybos pateikiame grėsmių vertinime.
Seimo nariai turėjo pasirašyti įsipareigojimą neatskleisti išgirstos informacijos, tai, Seimo pirmininko S.Skvernelio teigimu, padarė visi parlamentarai.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas numato, kad tokia informacija turi likti įslaptinta penkerius metus, už jos atskleidimą numatyta baudžiamoji atsakomybė: grėstų bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
Į salę Seimo nariams draudžiama įsinešti ne tik mobiliuosius telefonus, kompiuterius, vaizdo ir garso įrašymo įrenginius, bet ir rašymo priemones. Šiuos daiktus politikai turėjo palikti specialiose spintelėse.
Į posėdį nėra įleidžiami žurnalistai ir kiti pašaliniai asmenys, jis nėra transliuojamas viešai, Kovo 11-osios salės prieigose ir kitur Seime budi Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai, ne tik į pačią salę, bet ir jos prieigose yra ribojamas patekimas.
Įvesta ir papildoma apsaugos priemonė – salėje ir jos prieigose blokuojami telekomunikacijų ryšiai ir internetas.
Sako nieko naujo neišgirdę
Kai kurie parlamentarai, trumpam išėję iš salės, tvirtino nieko naujo neišgirdę, esą iš esmės visa pateikta informacija prieinama ir viešai, išskyrus kai kuriuos specifinius skaičius dėl karinių įsigijimų.
„Valstiečių“ frakcijos atstovas Seime Ignas Vėgėlė tai pavadino „edukaciniu posėdžiu“.
„Išgirdome tą, kas yra žiniasklaidoje, iš principo – nieko naujo. Galėsiu išnešti knygutę, joje surašyta viskas, ką mes matėme skaidrėse. Papildomai buvo pateikti kai kurie skaičiai – viskas (...), kalbant apie gynybos finansavimą, jokių absoliučiai naujų skaičių aš neišgirdau“, – žurnalistams sakė I.Vėgėlė.
Jo nuomone, prasmę posėdis būtų turėjęs, jei būtų viešas, o su informacija būtų supažindinta ir žiniasklaida.
„Galbūt kaip Seimo pirmininkas pasakė, kad čia yra edukacija, tai gal tikrai čia toks edukacijos posėdis ir įvyko“, – tikino I.Vėgėlė.
Anot jo, posėdis niekaip nepakeitė jo pozicijos, jog būtina stiprinti gynybos finansavimą, tačiau trumpalaikiu periodu politikas tikina grėsmių nematantis.
Nieko naujo sako nesužinojęs sakė ir „Nemuno aušros“ atstovas Aidas Gedvilas, taip pat pripažinęs, jog posėdis jo nuomonės nekeičia.
„Žinojau ir iki posėdžio, kad saugumas yra vienas pagrindinių valstybės nepriklausomybės garantų. Labai tikiuosi, kad dar kažką išgirsiu, bet kol kas niekuo nudžiuginti negaliu“, – sakė A.Gedvilas.
Jis buvo vienas „aušriečių“, nepritarusių sprendimui pratęsti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai pirminėje stadijoje – jis taip sako su kolegomis siekęs atkreipti dėmesį į projekto spragas, tačiau priėmimo stadijoje jau žada balsuoti už sankcijas.
E.Gentvilas užsnūdo
Liberalas Eugenijus Gentvilas rodė gavęs prieš dvi savaites viešai pristatytą Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą ir prisipažino per posėdį užsnūdęs.
Kai pabudau, žiūriu, lentelės kažkokios, nieko nesupratau ir nutariau išeiti
„Kai pabudau, žiūriu, lentelės kažkokios, nieko nesupratau ir nutariau išeiti“, – sakė jis.
R.Žemaitaitis: skandalingi faktai
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, bene garsiausiai stebėjęsis S.Skvernelio ir Seimo valdybos iniciatyva, taip pat kartojo posėdyje beveik nieko naujo nesužinojęs, ko nebūtų skaitęs žiniasklaidoje.
Tai, jog didelė dalis viešos informacijos esą dabar tapo tarnybinio naudojimo, jis vadino skandalu.
„Man labai įdomu, kaip ta informacija atsiduria žiniasklaidos priemonėse, kuri buvo pridėta čia kaip riboto naudojimo. Iš tikrųjų, skandalingi faktai: tai ką kalba šičia ir matai skaidrėse – ribota, o pas jus portaluose skaitome ir žiūrime žiniose kaip neribotą (...). Tai arba tarnybos nesupranta, kas yra riboto naudojimo medžiaga, arba į dešinę-kairę kažkam dalijo informaciją“, – stebėjosi R.Žemaitaitis.
Kam daryti cirką su riboto naudojimo posėdžiu uždaru, jei visa medžiaga jau išdalinta?
„Kam daryti cirką su riboto naudojimo posėdžiu uždaru, jei visa medžiaga jau išdalinta? Šiandien iš visų skaidrių mačiau 6-7 skaidres, kurias verta atskirai padaryti, nueiti į mūsų slaptą kabinetą, atskirai susipažinti“, – pridūrė jis.
Jis patikslino, jog kalba apie jį nustebinusią Valstybės kontrolės pateiktą gynybos biudžeto valdymo analizę, kuri politikų vadinama tiesiog gynybos išlaidų auditu – jos esą neišklausė kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos atstovai: „Čia –dar vienas skandalingas faktas“.
Pasak jo, bent keturi klausimai iš Valstybės kontrolės „verčia sunerimti“, bet patikslinti, ką turi omenyje, negalėjo, nes tai, kaip ir minėta – riboto naudojimo medžiaga.
D.Gaižauskas: S.Skvernelis sulunatikavo
„Valstiečių“ atstovas Seime, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Dainius Gaižauskas negailėjo ir stipresnių komentarų. Politikas sako gailėjęs generolų, kurie, kaip ir S.Skvernelis, esą turėjo raudonuoti, nes turėjo supaprastinti valstybės paslaptį sudarančią informaciją iki tarnybinės, tad ji „buvo atskiesta“.
Jis Seimo pirmininkui netgi nepagailėjo įžeidžių replikų.
„Tai patvirtino mano abejones, kad vieša informacija, apie kurią diskutuojame ne vieną mėnesį, pakišta po slaptumo, riboto naudojimo žyma. Manau, kad tie Seimo nariai, kurie buvo nesusipažinę su tam tikra dalimi, tą ir pasakys.
Vos neįvyko fiasko – ką pristatė grėsmių analizėje, su tomis pačiomis skaidrėmis, dabar jau tapo riboto naudojimo (...). Šiek tiek prisvilo blynas Skverneliui, mačiau, pradžia, šiek tiek buvo raudonio, tiek pas vieną, tiek pas kitą. Labiausiai man buvo gaila mūsų generolų ir strategų, kai jiems rimtą informaciją, kuri turi valstybės paslaptį, reikėjo išgryninti iki tam tikro lygmens, kuri atitiktų riboto naudojimo informaciją, tai viskas atsiskiedė ir galbūt atrodė kai kuriems Seimo nariams labai apgailėtinai“, – tikino D.Gaižauskas.
Saulius, manau, šiek tiek paslydo ir dar šiek tiek geriau pasakyčiau: sulunatikavo, Saulius – lunatikas.
„Saulius, manau, šiek tiek paslydo ir dar šiek tiek geriau pasakyčiau: sulunatikavo, Saulius – lunatikas“, – aiškino jis.
L.Kasčiūnas: skeptikų bus ir toliau
Konservatorius, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas taip pat pripažino, jog kaip NSGK narys taip pat neišgirdo nieko naujo. Vis dėlto jis įžvelgia posėdžio naudą, jog dalis politikų tikrai bus įtikinti paremti gynybos finansavimo didinimą: „Bet manau, kad gerai, kad toks posėdis vyksta, pažiūrėsime tas reakcijas po posėdžio, tai tokia savotiška edukacija“.
Jis taip pat patikino, jog konservatoriai rems valdančiuosius ieškant papildomų resursų gynybai.
L.Kasčiūnas taip pat pripažino pastebintis, jog kai kurie parlamentarai vis dar demonstruoja piktybišką nenorą suprasti, kodėl reikia stiprinti gynybos finansavimą.
„Manau, kad, aišku, yra, ir, manau, kad jo bus, jo daugės, neabejokime. Žinote, apie ką aš kalbu: tie, kurie nenori denonsuoti Otavos konvencijos, kurie nenori ribojimų Rusijos Federacijai pratęsti.
Net neabejoju, kad ir toliau bus tokių, kurie torpeduos mūsų valstybės ir saugumo interesus, ir kiš pagalius į gynybos finansavimo didinimą. Bet šitoje vietoje yra dalykiška, valstybiška opozicija, gausi opozicija, kuri išties pagalbos ranką provalstybiniams valdantiesiems, jeigu jos jiems reikės“, – pažadą davė L.Kasčiūnas.
Rizikos gali padidėti
„Grėsmės nepakito, išlieka tos pačios. Tik pasikartosiu: kol ukrainiečiai ginasi, kol sugeba žudyti, mušti rusą Ukrainoje, tol mes reliatyviai esame saugesni, nes pėstininkai kol kas sukoncentruoti ten. Tačiau po ugnies nutraukimo, nesvarbu kokia forma, tos rizikos gali padidėti“, – prieš posėdį žurnalistams teigė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Anot jo, saugumo situacija priklausys nuo JAV inicijuotų šiuo metu vykstančių derybų tarp Vašingtono, Kyjivo ir Maskvos.
-
Seime – pirmas uždaras posėdis po 30-mečio pertraukos, R.Žemaitaitis tai vadina S.Skvernelio reklama
-
Seimas rengia uždarą posėdį: bus pristatyta saugumo situacija, kariuomenės poreikiai
-
S.Skvernelis: uždarame posėdyje Seimo nariams bus pateikta riboto naudojimo informacija
-
Dainius Gaižauskas. Ar prasidės raganų medžioklė prieš Seimo narius po uždaro Seimo posėdžio?
„Aišku, laikome sukryžiavę pirštus, kad ukrainiečiai į derybas ateitų iš stipriojo pozicijos“, – sakė jis.
D.Šakalienė: parlamentarai turės visą informaciją
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sakė, kad šio posėdžio tikslas paaiškinti parlamentarams, kokioms aplinkybėms verčiant didinamas gynybos finansavimas.
„Mūsų tikslas, gavus Seimo pirmininko užduotį, pristatyti grėsmių žemėlapį, kokie šiuo metu yra krašto apsaugos sistemos poreikiai ir planai. Kad visi Seimo nariai, kurie turės balsuoti dėl tam tikrų finansinių sprendimų, reikalingų mūsų gynybos stiprinimui, turėtų visą informaciją, kokia dabar yra geopolitinė situacija, kokie poreikiai ir kokių aplinkybių verčiami mes turime priimti vienus ar kitus sprendimus“, – sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Ji teigė neturinti jokių duomenų, kad JAV norėtų trauktis iš NATO, todėl Lietuvos ir regioninių gynybos planų įgyvendinimas vyksta kaip įprasta.
Vis dėlto ji pripažino, jog sunku tiksliai nuspėti, kaip geopolitinė situacija gali keistis po JAV derybų su Ukraina ir Rusija.
„Tai šioje situacijoje, manau, kad mūsų regioninių kolektyvinės gynybos planų įgyvendinimas labai tvarkingai, stabiliai vyksta taip, kaip ir turėtų vykti. Ar kažkokie tai pasikeitimai bus artimiausiais mėnesiais, tikrai turbūt galime tik spėlioti. Tačiau mūsų gynybos planų visas vaizdas yra tikrai stabilus“, – ramino ministrė.
Vėliau išėjusi ji sakė sulaukusi kolegų klausimų ir iš jų supratusi, jog nemažai daliai politikų iniciatyva buvo aktuali. Kita vertus, ji pripažino, jog liko ir skeptikų.
„Matome ir tam tikrus kolegas, kurie, matyt, net ir stovėdami prieš rusų tanką sakys, kad čia žaislinis tankas“, – kalbėjo politikė.
Matome ir tam tikrus kolegas, kurie, matyt, net ir stovėdami prieš rusų tanką sakys, kad čia žaislinis tankas
K.Budrys patenkintas diskusija
D.Šakalienei pritarė ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, pats apžvelgęs grėsmes nacionaliniam saugumui.
Anot jo, posėdžio iniciatorių idėja ir nebuvo „atskleisti didelę paslaptį“, o veikiau sistemiškai supažindinti parlamentarus su turima informacija ir „aptarti saugioje aplinkoje, platesniame rate tas tendencijas, kurios vyksta užsienio politikoje“, ir koks yra Lietuvos atsakas.
„Tikrai buvo ne viena informacija, kuri buvo pristatoma, pats mačiau, uždaruose posėdžiuose, slaptumo žymomis pažymėta. Tai tikrai negalėčiau sakyti, kad tai yra tai, kas yra eteryje (...). Tai, ką mačiau salėje, nemačiau didelio oponavimo. Žinoma, tai buvo informacijos pristatymas, klausimai-atsakymai, tai nebuvo balsavimo dalykas. Nenorėčiau už kitus šnekėti, bet, manau, bendra atmosfera buvo tikrai atitinkanti Kovo 11-osios salės vardą.“, – pabrėžė K.Budrys.
Ministras taip pat pripažino, kad dalies skeptikų informacija galbūt ir neįtikins palaikyti spartesnio ginklavimosi, tačiau tikino, kad skepticizmas kartais irgi gerai siekiant platesnių debatų.
S.Skvernelis: dabar visi viską žino
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad po uždaro Seimo posėdžio visi parlamentarai turės tą pačią informaciją dėl saugumo situacijos ir galės ja remtis priimdami sprendimus.
„(Seimo nariai – BNS) yra tame pačiame žinojimo lauke kaip visi ir galės priimti sprendimus, pavyzdžiui, dėl tų pačių sankcijų, kur ketvirtadienį įvairiais motyvais balsavo“, – Seime žurnalistams antradienį sakė S.Skvernelis.
„Čia buvo galima pateikti tik riboto naudojimo informaciją, bet mačiau pagal reakcijas, kai klausė apie grėsmių vertinimą, tai salėje buvo tokia įdomi nuotaika švelniai tariant“, – teigė jis.
Paklaustas, ką reiškia parlamentarų „įdomi reakcija“, Seimo pirmininkas sakė, jog ne vienas politikas susimąstė, kokių veiksmų reikia imtis, kad grėsmių vertinime esantys scenarijai nevirstų realybe.
Pasak Seimo vadovo, posėdyje pateikta informacija galėjo ir nepakeisti dalies parlamentarų nuomonės apie Lietuvai egzistuojančias saugumo grėsmes ar poreikį didinti gynybos finansavimą.
„Yra edukuotini žmonės, kuriems informacija, kurią šiandien gavo, turės pridėtinę vertę, ir yra needukuotini, ką tu bekalbėtum, jie vis tiek galvos, kad Žemė yra plokščia, kad ji juda kitokia trajektorija, Saulė kažką kito daro“, – kalbėjo S.Skvernelis.
„Tokių žmonių yra, bet jie dabar niekada negalės pasiteisinti, kad ko nors nesuprato, nežinojo“, – pridūrė jis.
G.Paluckas: cirko nemačiau
Premjeras Gintautas Paluckas taip pat uždarą posėdį vadino naudingu.
„Daugiau žinoti, matyt, niekam nepakenkė, nes valstybės vadovai, komitetų pirmininkai, ministrai turi teisę susipažinti su slapta informacija, su ja nustatyta tvarka yra supažindinami, bet tie kolegos, kurie darbuojasi kituose viešosios politikos srityse, galbūt jiems ta informacija buvo nauja ir naudinga“, – po posėdžio žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
Jis nesutiko su „Nemuno aušros“ lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu, kuris uždaro posėdžio surengimą prilygino cirkui, nes, anot jo, didelę dalį skelbtos riboto naudojimo informacijos jis kasdien skaito viešai žiniasklaidoje.
„Aš tikrai cirko nemačiau, klounas nesisuko ir kokių nors dramblių ar tigrų čia tikrai nebuvo“, – teigė G.Paluckas.
„Buvo pateikta informacija, ją, žinoma, galima interpretuoti, Seimo nariai turi pilną teisę vertinti ją vienaip ar kitaip, bet tai tikrai nebuvo joks cirkas. Institucijos atsakingai atliko savo darbą ir pateikė tokią informaciją, kurią galėjo pateikti su grifu „riboto naudojimo“, – tvirtino premjeras.
A.Pocius: tai padės apsispręsti balsuojant
Buvęs kariuomenės vadas, konservatorių atstovas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete Arvydas Pocius teigė, jog informacija bus naudinga parlamentarams, kurie kasdien nesusiduria su gynybos klausimais, tačiau turės apsispręsti dėl didesnio gynybos finansavimo balsuodami ir šiandien galės „bent paviršutiniškai“ susipažinti su poreikiais.
A.Pocius pabrėžė, jog kiekvienas „šiek tiek mąstantis žmogus suvokia, kas vyksta Ukrainoje, ir kodėl to reikia“.
„Šiandieninė tokia galimybė žmonėms, kurie dirba kituose komitetuose, kurie nesigilina kasdien į nacionalinį saugumą ir gynybą, manau, yra gera proga bent jau paviršutiniškai išgirsti informaciją, kuri yra privaloma Seimo nariams, nes jie dalyvaus balsavimuose, visuose procesuose, kur nuo jų balso taip pat priklausys mūsų gynybos sustiprinimas. O visa tai remiasi į pinigus“, – prieš posėdį sakė A.Pocius.
Valstybės gynimo taryba yra apsisprendusi didinti gynybos finansavimą nuo kitų metų iki 2030-ųjų iki 5-6 proc. BVP, siekiant vystyti diviziją ir užtikrinti kitus karinius poreikius. Tam gali prireikti 12-14 mlrd. eurų.
Apie ką kalbama?
Įvadinį žodį tars krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, grėsmių vertinimą pristatys Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atstovas, gynybos planus ir klausimą dėl nacionalinės divizijos – Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas, generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas.
Posėdžio darbotvarkėje buvo numatyta, kad kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos atstovai aptars krašto apsaugos sistemos lėšų poreikį 2025–2030 metais, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys apžvelgs iššūkius nacionaliniam saugumui esamoje geopolitinėje situacijoje, o valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas pristatys gynybos biudžeto valdymo analizę.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras taip pat atsakė į parlamentarų klausimus.
13 uždarų Seimo posėdžių
Pagal Seimo statutą, uždari Seimo posėdžiai rengiami išimties tvarka nutarus Seimui arba pareikalavus prezidentui, Seimo pirmininkui.
Teisę siūlyti surengti uždarą posėdį turi ir Seimo valdyba, frakcijos, komitetai, bet jie privalo šį pasiūlymą motyvuoti.
Be Seimo nutarimo nei Seimo nariai, nei kiti uždaro posėdžio dalyviai neturi teisės skleisti informaciją apie uždaro posėdžio turinį.
Parlamento duomenimis, iš viso buvo surengta 13 uždarų Seimo posėdžių, visi jie vyko iškart po nepriklausomybės atkūrimo 1990–1991 metais, pastarąjį kartą – 1991 metų gruodį. Dalies jų medžiaga jau išslaptinta.
Lietuva ketina didinti gynybos finansavimą siekdama iki 2030 metų išvystyti kariuomenės diviziją, kuriai steigti, be kitų priemonių, reikalingi tankų, vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įsigijimai.
