Šiauriniuose regionuose perintys paukščiai žiemoja Baltijos jūroje. Tai dažniausiai žuvlesiai arba besimaitinantys dugno bestuburiais – moliuskais, jūros tarakonais, krevetėmis.
Nuo nuorūkų iki kabliukų
Mokslininkai ištyrė 6 rūšių skrandžių turinius: juodosios anties, nuodėgulės, ledinės anties, rudakaklio naro, narūnėlio bei ausuotojo krago. Plastiko ar kitokių svetimkūnių nebuvo rasta tik nuodėgulės, juodosios anties ir ausuotojo krago skrandyje.
Anot Klaipėdos universiteto jaunesniojo mokslo darbuotojo Juliaus Morkūno, tiriant paukščių mitybą, aptikta nemažai nevalgomų dalykų: daugiausiai plastiko detalių, žvejybinių kabliukų, valo liekanų, laidų liekanų, metalo gabalėlių, cigarečių nuorūkų. Vienas radinys priminė stiklainio metalinio dangtelio gumos atplaišą.
Akivaizdu – visa tarša į vandenį pateko per žmogaus ūkinę veiklą.
Iš ištirtų 500 paukščių – 5 proc. buvo prisilesę įvairių atliekų. Mokslininkė Rasa Morkūnė patikslina – kartais plastikas patenka per kitus organizmus. Žuvlesiai paukščiai gali suryti žuvį, kaip brėtlingį, kuri jau prarijusi plastiko. Suvirškinus maistą, svetimkūnis lieka. Vienai ančiai laboratorijos darbuotojai nustatė ir skrandžio opą. Svarstoma, kad ją galėjo lemti būtent prarytos šiukšlės, teršalai.
Pirmą kartą – ir ledinė antis
Lietuvos mokslininkus nustebino atradimas – plastiko rasta ir ledinės anties skrandyje. Tai pirmas toks ištirtas atvejis pasaulyje. Maža to, iš ištirtų ledinių ančių net 5 proc. jų buvo prarijusių plastiko.
Kaip paaiškina J.Morkūnas, šios rūšies antys paprastai dėl jautrių snapų gerai atskiria lesamus objektus. Tačiau vis tiek į jų skrandį pateko šiukšlių.
„Tokie kiekiai, kokius radome, neturėtų sukelti mirtinų indikacijų. Tačiau pasaulyje yra paukščių rūšių, kaip albatrosai, kuriems prarytas plastikas lemia ir mirtį“, – pridūrė mokslininkas.
Anot tyrimo autorių, ateityje pakartojus tyrimą būtų galima daryti išvadas, ar taršos mūsų aplinkoje daugėja, ar priešingai. Taip pat sužinoti, kaip plastikas veikia įvairias rūšis.
