Anot doktorantės, apie seksualinę tapatybę būtina kalbėti, kadangi tapatybės žinojimas apsprendžia tam tikrą individo ir visuomenės santykį, požiūrių ir veiksmų visumą.
Dauguma apklaustųjų teigia, kad Lietuvoje biseksualams gyventi esą lengviau, nei homoseksualios orientacijos asmenims, nes, anot jų, šie turi galimybę kaitalioti tapatybes ir dažniausiai sakyti „tik pusė tiesos“.
Egzistuoja keletas „išgyvenimo“ strategijų, kuriomis naudojasi biseksualai, viena jų – prisitaikymas prie visuomenės daugumos, palaikant heteroseksualų gyvenimo būdą.
Anot autorės, egzistuoja keletas „išgyvenimo“ strategijų, kuriomis naudojasi biseksualai, viena jų – prisitaikymas prie visuomenės daugumos, palaikant heteroseksualų gyvenimo būdą. Kita – „socialinio kūrybingumo“, kurią pasirinkę, biseksualai, lanksčiai laviruoja tarp kitų tapatybių – heteroseksualumo ir homoseksualumo, pasirenkat tam tikru momentu naudingiausią, kuri esamoje situacijoje „sustiprina asmens savigarbą ir suteikia saugumo“.
Komentuodama tyrimo išvadas mokslininkė pastebi, kad visuomenėje dažniausiai kalbama apie dvi seksualinės orientacijos formas: heteroseksualumą ir homoseksualumą, dar konkrečiau, gėjiškumą, o apie biseksualumą esą užmirštama arba apie šį užsimenama itin retai.
Biseksualams spaudimas tiek iš homoseksualų, tiek iš heteroseksualų
Anot Darijos Lyzenko, biseksualų teiginį, esą jiems Lietuvoje gyventi geriau, lemia ir visuomenės požiūris į juos. Anot tyrimo autorės, biseksualai jaučią itin didelį spaudimą tiek iš heteroseksualų, tiek iš gėjų bei lesbiečių.
„Homoseksualai biseksualams liepia apsispręsti, kuo jie išties nori būti. Jų neigiamą požiūrį į biseksualus lemia galimas netikrumo, nepasitikėjimo jausmas, žinių apie biseksualus stoka“, – nepasitikėjimo biseksualais priežastis vardija Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė.
 |
| Vytauto Valentinavičiaus nuotr./Darija Lyzenko |
Dėl šių priežasčių biseksualmas esą sudėtinga susirasti partnerį. Vis dėlto, tyrėja pastebi, kad biseksualai palankiau žiūri į homoseksualus nei į heteroseksualus, tačiau heteroseksualūs biseksualumą vertina paprasčiau, labiau juos priima.
„Visuomenėje biseksualumas dažnai suvokiamas kaip labai kintamas ir dinamiškas seksualinės raiškos procesas. Heteroseksualai biseksulumą vertina kaip žaidimą, vienos dienos nuotykį, „kuris kažkada baigsis“ ir šie susiras „normalų“ partnerį“, – apie heteroseksualų požiūrį į biseksualus pasakoja mokslininkė.
Biseksualams – monogamijos dilema
Tyrimas atskleidė ganėtinai įdomų dalyką – monogamijos dilemą. Anot autorės, kai kurie biseksualūs asmenys, nors ir užmezgę ilgalaikius sėkmingus santykius, po tam tikro laikotarpio „ima jausti priešingos lyties partnerio, negu turimas, poreikį“. Monogaminiai santykiai jų negali tenkinti ilgesnį laiką.
Heteroseksualai biseksulumą vertina kaip žaidimą, vienos dienos nuotykį, „kuris kažkada baigsis“ ir šie susiras „normalų“ partnerį.
„Pavyzdžiui, biseksuali moteris, gyvendama su vyru, jaus poreikį užmegzti intymius santykius su moterimi, bet ne su kitu vyru“, – apie biseksualams iškylančią monogamijos dilemą pasakojo Darija Lyzenko.
Vis dėlto, tyrėja pastebi, kad monogamijos problemos klausimas neturėtų būti siejamas su heteronormatyvumu, kadangi, anot autorės, kai kuriose musulmoniškuose kraštuose heteronormatyvumas ir poligamija yra visiškai suderinami.
Autorė pastebi, kad būtent dėl šio reiškinio ir iš jo kylančių stereotipų manoma, kad toks elgesys yra būdingas visiems biseksualams, todėl šios mažumos atstovai esą yra dažnai ignoruojami, jiems sudėtinga susirasti patikimą partnerį.
Apie biseksualumą žino tik patys
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma biseksualų vengia apie savo tapatybę kalbėti tiek su aplinkiniais, tiek su artimaisiais. Vis dėlto, apklausa parodė, kad visi apklausoje dalyvavę tiriamieji „yra pripažinę sau, jog yra biseksualūs“.
Biseksualų atsivėrimo amžius vyruoja nuo 20–25 metų. Mokslininkės teigimu, moterys atsiveria vėliau, esą joms visuomenėje leidžiama daugiau. Pavyzdžiui, į sukibusias rankomis moteris visuomenėje nereaguojama, toks elgesys dažniausiai lieka nepastebėtas, ignoruojamas.
Tyrimo duomenimis, biseksualai sunkiai įsilieja į LGBT bendruomenę, tačiau taip pat nemato reikalo burtis į atskiras biseksualų bendruomenes. Anot tyrimo autorės, svarbiausia bendruomenės nebuvimo priežastis, visuomenėje įsigalėjusi monoseksistinė kultūra. Biseksualios orientacijos asmenys priversti rinktis „arba heteroseksualią, arba homoseksualią socialinę tapatybę.
Autorė pastebi, kad veikiami heteroseksistinės kultūros, biseksualai renkasi „patogesnį“ variantą – heteroseksualumą, tokiu būdu tarsi „išnykdami“ heteronormatyvioje visuomenėje.
