VDU Didžiojoje salėje šeši politikai diskutavo tema „Prezidento vaidmuo valstybės vidaus politikoje: dabarties problemos ir jų sprendimo būdai“.
Debatų vaizdo įrašą galite žiūrėti žemiau.
Debatuose dalyvavo Seimo nariai Aušra Maldeikienė, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė Ingrida Šimonytė ir Centro partijos lyderis Naglis Puteikis, Liberalų sąjūdžio deleguotas Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, buvęs SEB banko prezidento patarėjas bei vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų bei iniciatyvinės grupės narių Arvydas Juozaitis.
Nesutiko, kad visi teismai korumpuoti
Sulaukę klausimo iš auditorijos, kaip ruošiasi kovoti prieš korupciją ir jos apraiškas teismų sistemoje, kuri, kaip visi žino, yra labai korumpuota, keli kandidatai atkreipė dėmesį, kad visus teismus vadinti korumpuotais nėra teisinga.
„Kas yra tie visi, kurie žino, kad visi teismai korumpuoti? Kas čia per daiktas – visi? Aš pageidauju jį matyti. Aš, pavyzdžiui, šito nežinau“, – pareiškė A.Maldeikienė.
Pasak A.Maldeikienės, klausimas, kuriame sakoma, kad „visi teismai yra blogi“ yra nekorektiškas, ir būtent pasitikėjimo teisine struktūra griovimas atneša populizmą kitose šalyse. Be to, jos teigimu, teismų darbo vien tik remiantis visuomenės pasitikėjimu vertinti negalima.
„Visiškai pritariu poniai Aušrai Maldeikienei, pastebėta labai teisingai. Mes negalime stovėdami už naktinėmis lempomis už nugaros konstatuoti, kad Seime visi yra kiaurai korumpuoti, visi teisėjai yra papirkti ir panašiai“, – sutiko G.Nausėda.
Anot jo, taip galima nuspręsti, ir kad nepriklausomų teismų nereikia, kad turi atsirasti liaudies teismai.Visgi G.Nausėda atkreipė dėmesį, kad teisėjai, sutepę teisėjo mundurą, turi būti atšaukti kuo greičiau, ir teigė, kad pastaruoju metu atvejų, kai susitepę mundurą teisėjai būtų buvę atleisti greitai, nebuvo daug.
Tuo tarpu N.Puteikis nesutiko su prieš tai kalbėjusiais kandidatais. Jo teigimu, Lietuvos teismų sistemoje neegzistuoja joks visuomenės kontrolės mechanizmas – nei per tarėjus, nei per prisiekusiuosius – ir tai mažina visuomenės pasitikėjimą teismais.
N.Puteikis priminė, kad tokia institucija Lietuvos teismuose jau egzistavo iki 1993 m., ir teigė, kad prezidentas galėtų atkurti tarėjų instituciją. „Išrinksite – pateiksiu tarėjų sugrąžinimo koncepciją. Jei Seimas ją atmestų, telkčiausi visuomenės pagalbą“, – sakė jis.
Pasak I.Šimonytės, Lietuvos teismų sistema per metus išnagrinėja šimtus tūkstančių bylų, tačiau Lietuvoje viešumoje yra reflektuojama tik labai maža dalis jų. Tačiau būtent ta maža dalis ir sudaro daugelio žmonių nuomonę apie teismus.
Ji sakė, kad siekti didesnio visuomenės pasitikėjimo teismais būtina, bet pabrėžė, kad tarėjų institutas turėtų savų rizikų – galbūt padidintų pasitikėjimą teismais, tačiau, antra vertus, galėtų teismuose pažeisti balansą tarp profesionalumo ir žmonių, kuriuos lengvai paveikia visuomenės nuomonė.
„Prezidento pareiga visų pirma yra teikti kompetetingus žmones į tas pozicijas, kur jie dirba, nesitaikstyti su jokiais pažeidimais ir principingai juos vertinti“, – sakė I.Šimonytė.
Pasak P.Auštrevičiaus, visuomenės tarėjai turi atsirasti, nes jie padidintų visuomenės sąmoningumą ir supratimą,kas vyksta teisme.
Tuo tarpu A.Juozaitis priminė, kad prieš pradėdama eiti paslaugas prezidentė žadėjo ypatingojo prokuroro instituciją. Jo teigimu, apie tai vėl reikėtų kalbėti – tai kainuotų pigiau negu tarėjai, tokį prokurorą įvedus, jis galėtų „stabdyti absurdo bylas“.
Diskusija prasidėjo nuo galimos recesijos
Diskusijos pradžioje kandidatai sulaukė klausimo, kaip Lietuva turėtų išvengti galimo ekonomikos augimo sulėtėjimo.
Pirmasis kalbėjęs P.Auštrevičius teigė, kad būdų to išvengti – keli. Vienas – naujų eksporto rinkų paieška. Anot P.Auštrevičiaus, Lietuva pernelyg ilgai žiūrėjo į vieną rinką – Rusijos.
Taip pat P.Auštrevičius sakė, kad dėmesį skirti reikia ir darbo jėgos kompetencijų, darbingojo gyventojų sluoksnio didinimui, kad būtų išlaikyta vidaus perkamoji galia.
A.Juozaitis sakė manantis, kad recesiją stabdyti reikėtų sustabdant emigraciją ir tobulinant švietimą. Anot jo, Lietuva praranda jaunąją kartą: daug 8-10 klasių moksleivių nori palikti Lietuvą. Taip pat A.Juozaitis teigė, kad reikia priimti socialaus verslo įstatymą.
A.Maldeikienė sakė mananti, kad ekonominio augimo galimas lėtėjimas nėra didžiausia Lietuvos problema. Jos teigimu, ekonominis augimas netgi gali atvesti prie didesnių problemų, nes ekonomikos augimo vaisiai atitenka ne tie sluoksniai, kurie generuoja ekonominį augimą.
„Iš augimo mažiausia naudos gauna švietimas, viešasis sektorius, valstybės tarnyba“, – sakė A.Maldeikienė. Anot A.Maldeikienės, negalima priversti žmonių gimdyti daugiau, bet reikia produktyvios darbo jėgos, todėl reikia didesnį dėmesį skirti švietimui.
„Jeigu mes toliau taip nesubalansuotai tą augimą dalinsime, mes turėsime dar didesnę populizmo krizę. O tai – jau grėsmė valstybei“, – sakė A.Maldeikienė.
Tai, kad reikia spręsti ilgalaikes ekonomikos problemas, o ne koncentruotis į tai, kaip vienais ar kitais metais pasiekti gražesnius skaičius, akcentavo ir I.Šimonytė.
„Mūsų diskurso apie ekonomiką problema – daug dėmesio skiriama trumpalaikiams skaičiams, bet nesprendžiama pamatinė problema – kaip užtikrinti tvarų ekonomikos augimą“, – sakė I.Šimonytė.
G.Nausėda atkreipė dėmesį, kad Lietuva negali paveikti pasaulinių procesų. „Jei pasauliui bus lemta įžengti į recesiją, jis ir įeis“, – sakė G.Nausėda.
Vis dėlto, pasak jo, Lietuva gali pasirengti recesijai, atlikdama struktūrines reformas švietimo, sveikatos apsaugos srityje.
Tuo tarpu N.Puteikis kalbėjo apie tai, kad ekonomika – tai ir žmonių gerovė, ne tik bendrojo vidaus produkto augimas.
Dėl 2,5 proc. kandidatai nesutarė
Vėliau moderatorius kandidatų paklausė, ar, jų manymu, parlamentinių partijų pasiektas susitarimas dėl 2,5 proc. biudžeto skyrimo krašto apsaugai iki 2030 m. yra pakankamas.
Anot G.Nausėdos, Lietuvoje pernelyg daug dėmesio skiriama konkrečiam skaičiui. Jo teigimu, kreipti dėmesį reikia ir į tai, kaip tie 2,5 procento yra panaudojami, to kokybę – pavyzdžiui, ar skiriamas pakankamas dėmesys kariuomenės modernizavimui, inovacijoms, geresniam karių parengimui.
Taip pat G.Nausėda pabrėžė, kad turi siekti garantuoti savo saugumą ir diplomatiniais ar ekonominiais kanalais.Pasak G.Nausėdos, pastarieji įvykiai JAV ir Donaldo Trumpo retorika rodo, kad JAV ilgainiui Europoje vaidins vis mažesnį vaidmenį, tad ES, o tuo pačiu ir Lietuva, į savo gynybinių pajėgų stiprinimą bet kokiu atveju privalo žiūrėti rimtai ir tuo rūpintis pati. Lietuva, pasak G.Nausėdos, turi palaikyti ES iniciatyvas, skirtas žemyno gynybai.
„Laikas veikia ne mūsų naudai. Oponentas Rytuose tik ir žiūri, kur rasti mūsų silpnąsias vietas“, – sakė G.Nausėda.
N.Puteikis sakė kategoriškai nepritariantis 2,5 procentų biudžeto skyrimui krašto apsaugai. Jo teigimu, pirmiausia partijos turi susitarti dėl pensijų ar algų padidinimo, o tada jau būtų galima svarstyti apie tokias išlaidas gynybai.
Pasak N.Puteikio, skirtumas tarp 2 ir 2,5 proc. yra nedidelis ir iš esmės situacijos nekeičia. Jis sakė pasisakantis už NATO, prieš Europos karines pajėgas ir už tai, kad Lenkijoje atsirastų amerikiečių karinė bazė.
I.Šimonytė teigė, kad politinis susitarimas dėl 2,5 proc. krašto apsaugai yra vertingas dalykas, tačiau nederėtų priešinti krašto apsaugos ir kitų sričių. Jos teigimu, kitų sričių problemos neturėtų būti sprendžiamos krašto apsaugos sąskaita.
Taip pat ji teigė, kad kalbant apie lėšas krašto apsaugai svarbu atsižvelgti į tai, kokie yra pačios kariuomenės poreikiai, ir išklausyti kariuomenės poziciją sprendžiant dėl konkrečių lėšų krašto apsaugai.
„Lietuva turi parodyti valią, kad ji rūpinasi savo saugumu, yra patikima partnerė. Man tas nekelia jokių abejonių“, - sakė I.Šimonytė.
Pasak A.Juozaičio, Lietuva saugumo turi siekti kaip regiono dalis, o regiono saugumas pirmiausia priklauso nuo Lenkijos. Lietuvos ir Lenkijos strateginiai interesai, pasak A.Juozaičio sutampa.
A.Juozaitis taip pat nesutiko, kad JAV atsisakys Europos. „Kol Amerika yra Europos civilizacijos desantas pasaulyje, ji šaknis jaučia čia, ji Europos neatsisakys. Netgi Kinija negalės užgožti“, – sakė A.Juozaitis.
Taip pat jis priminė, kad dėl krašto apsaugai tenkančiai BVP dalies sprendžia ne prezidentas, o valstybės saugumo taryba.
Diskutavo apie švietimo sistemą
Dar vėliau kandidatai turėjo atsakyti į klausimą, kaip Lietuvoje reikėtų reformuoti švietimo sistemą, atsižvelgiant į demografinius iššūkius ir tai, kad Lietuvoje vaikų skaičius nuolat mažėja.
Pasak P.Auštrevičiaus, Lietuvai reikalinga švietimo sistema, kuri ugdytų talentus, o ne vidutinybes.
„Ne pinigai yra svarbiausias dalykas. Mes švietimui išleidžiame gerokai daugiau nei ES vidurkis. Jei išleidžiami pinigai nesukuria produkto, kurio tikimės, reiškia, pinigai yra išbarstomi“, – sakė P.Auštrevičius.
Jo teigimu, būtina koreguoti ugdymo turinį, siekti didesnio ryšio tarp mokyklų ir aukštųjų mokyklų. P.Auštrevičius taip pat sakė, kad švietimo ir mokslo ministras turėtų būti tikras lyderis, vienas iš trijų svarbiausių Vyriausybės narių.
A.Juozaitis su tuo sutiko ir teigė, kad švietimo ir mokslo ministerijos po Seimo rinkimų neturėtų dalintis partijos. Jo teigimu, iš šios ministerijos turi būti išimtas partiškumas, ministrą turėtų skirti prezidento švietimo taryba.
Pasak A.Juozaičio, demografinė duobė atsirado ir dėl to, kad į mokyklą imta žiūrėti kaip į eksperimentų lauką ar net į socialinę inžineriją. Jo teigimu, į mokyklą negalima žiūrėti tik kaip į paslaugų sritį, nes tai yra pirminė bendruomenės ląstelė.
A.Maldeikienės teigimu, ne vaikų skaičiaus mažėjimas yra didžiausias iššūkis švietimo sistemai. Pasak jos, didžiausia švietimo problema yra ugdymo turinys – programose esama daug nereikalingų dalykų, tačiau trūksta paprasčiausios matematikos ar literatūros. Taip pat, A.Maldeikienės teigimu, Lietuvoje per mažas ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, ypač socialinės atskirties šeimose.
Didžiausia mokytojų problema, pasak A.Maldeikienės, yra ne maži atlyginimai, bet per didelis mokytojo apkrovimas papildomais darbais, nepaliekant jam laiko save ugdyti.
G.Nausėda savo ruožtu ragino nesislėpti už demografijos. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje didelę dalį studentų jau dabar sudaro studentai iš užsienio. Jis sakė čia matantis daug galimybių, ir pabrėžė, kad Lietuva, susikoncentruodama į švietimą, neturėtų pamiršti mokslo.
N.Puteikis sakė, kad Lietuva turėtų mokytis iš tokių valstybių kaip Norvegija ir pinigus, tenkančius švietimo sistemai, pirmiausia skirti vaikui, o ne pastatams ar konkursams. Anot jo, Lietuvoje trūksta drasių ir principingų žmonių, o ministrais tampa atsitiktiniai žmonės arba tie, kurie užsiima pinigų plovimu.
I.Šimonytės teigimu, Lietuvai švietimo srityje statistiškai neblogai atrodyti leidžia tik ES parama. Jos teigimu, demografinį iššūkį spręsti galima įvairiai, pasirinkimų daug, tačiau svarbiausia – ne išspręsti demografinę problemą, o kelti klausimą, kaip visiems Lietuvos vaikams, nuo Vilniaus iki Rokiškio ar Pagėgių, užtikrinti tokį patį vidurinį išsilavinimą.
Kandidatai kritikavo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą
Vėliau kandidatai sulaukė klausimo, ar palaiko įstatymo projektą, kuris draudžia bet kokias smurto apraiškas prieš vaikus.
G.Nausėda teigė nesutinkantis, kad lengvas smurtas prieš vaiką gali būti toleruotinas, tačiau, jo teigimu, pareigūnai nesugeba tinkamai taikyti esamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, o pagalbai šeimoms neskiriamas pakankamas dėmesys.
„Reikia įgyvendinti visą sistemą priemonių, kurios leistų šitam įstatymui nebūti tampomam į vieną ar į kitą pusę, o įvairioms interesų grupėms ateiti ir dėstyti savo tiesas“, – sakė G.Nausėda.
N.Puteikis teigė, kad esamas vaiko teisių pagrindų įstatymas yra ydingas, nes jame numatyt, kad spręsti dėl vaiko atėmimo galima ir nedalyvaujant tėvams, ir kvietė palaikyti Mindaugo Puidoko siūlomas pataisas, kurios, jo teigimu, įstatymą pataisys tinkama linkme.
Pasak I.Šimonytės, diskusija dėl smurto prieš vaikus yra beprasmė, nes proporcingo smurto prieš vaikus tiesiog negali būti. Ji taip pat teigė, kad tokiais jautriais klausimais visuomenę paveikti lengva, ir teigė, Vyriausybė neskyrė pakankamai pastangų tinkamam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimui.
A.Maldeikienės teigimu, joks kultūringas ir sveiko proto žmogus savo vaikų nemuša, tačiau ji teigė vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nepalaikiusi, nes jis buvo nepakankamai paruoštas. Jos teigimu, ši situacija simbolizuoja, kaip Lietuvoje įstatymai dažnai svarstomi skubotai, neapgalvojant, kaip jie bus įgyvendinami.
Debatus vedė15min žurnalistas Paulius Gritėnas ir VDU dėstantis socialinių mokslų daktaras, profesorius Lauras Bielinis.
„Debatai rinkimų kampanijos metu atskleidžia esminius kandidatų intelekto, strateginio mąstymo bei profesinio gebėjimo resursus: rinkimų vaizdiniai pasitraukia į antrą planą ir į šviesą išnyra asmens politinė pasaulėžiūra“, – teigė L.Bielinis.
Pasak P.Gritėno, vis labiau populiarėjančioms politinėms diskusijoms dažnai pritrūksta konstruktyvumo ir įvairesnių perspektyvų.
„Tikiuosi, kad su profesoriaus L.Bielinio pagalba ryškiau atskleisime kandidatų pažiūras rinkėjams ir padėsime susiformuoti platesnį politikos bei prezidento vaidmens mūsų valstybėje vaizdinį“, – sakė debatus moderuosiantis žurnalistas.
Debatus organizuoja Akademinis politologų klubas – visuomeninė, nepolitinė ir ne pelno siekianti organizacija, siekianti šviesti ir skatinti visuomenę domėtis politika, organizuoti renginius, kurie leidžia geriau suprasti politinius procesus, politinius veikėjus ir jų elgesį.
„Renginyje bus stengiamasi gilintis į kiek dažnai primirštą Prezidento vaidmenį valstybės vidaus politikoje, o ne į jo kompetencijas užsienio politikoje, kaip įprasta debatuose. Tikimės, kad ši iniciatyva prisidės prie politinio sąmoningumo skatinimo visuomenėje ir sustiprins ryšį tarp rinkėjų bei kandidatų į Prezidento postą“, – pasakojo Akademinio politologų klubo pirmininkas Klaidas Gevorkianas.
Renginį tiesiogiai transliuos portalas 15min.
