Socdemų melai
TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius savo pranešime tvirtino, kad pradėjus kartu su koalicijos partneriais formuoti būsimą Vyriausybę, aiškėja tikroji ekonominė ir finansinė krašto padėtis. G.Kirkilo Vyriausybė kalbėjo netiesą apie padėtį biudžete, nuslėpė tikrąją ekonominę situaciją nuo visuomenės. Ji yra gerokai blogesnė, nei buvo deklaruojama iki šiol.
Tik iš Europos Komisijai nusiųstos informacijos paaiškėjo ilgai slėptas faktas, kad 2008 metų biudžeto deficitas gali būti gerokai didesnis, nei buvo planuojama šių metų pradžioje - vietoje 500 mln. litų, jis sieks net 2,7 mlrd. litų. Vyriausybė pateikė Seimui kitų metų Valstybės ir Socialinio draudimo biudžetus, kurių bendras numatomas deficitas apie 3 mlrd. litų. Valstybės biudžeto deficitas, kuris sieks net 2,7 mlrd litų, priartėjo prie ES nustatytos leistinos ribos, kurią peržengus gresia finansinės sankcijos. G.Kirkilo Vyriausybės pateiktame 2009 metų biudžeto projekte yra rodomos nepagrįstai optimistinės bendrojo vidaus produkto augimo prognozės – apie 1,5 procento. Tačiau remiantis šių metų 3-iojo ketvirčio ekonominio vystymosi duomenimis, kitais metais prognozuojamas gerokai skausmingesnis ekonomikos augimo lėtėjimas. Todėl kitų metų nacionalinio biudžeto pajamų prognozes reikia mažinti bent 2 mlrd. litų. Tai reiškia, kad palikus tokį patį išlaidavimą, trūktų jau ne 2,7 mlrd., o visų 4,7 mlrd. litų pajamų. Jeigu bent pusė šių metų valstybės biudžeto deficito bus perkelta į kitus metus, tai deficitas kitais metais didės dar maždaug 0,5 mlrd. litų. Tokiu atveju valstybės išlaidos viršys planuojamas pajamas jau ne 4,7 mlrd litų, o visais 5,2 mlrd. litų. Šitokia situacija valstybės finansų reikaluose galėtų virsti didžiule grėsme, jeigu būsimoji Vyriausybė nesiimtų radikalių priemonių krizės įveikimui, mano A.Kubilius.
Krizės planas
„Skirtingai nei buvusi valdančioji koalicija esame įsipareigoję sąžiningai kalbėti apie Lietuvos ūkio padėtį ir valstybės finansus, sunkumus ir būtinas permainas. Nuo to ir pradedame naujos valdančios koalicijos formavimą – nuo aiškaus situacijos įvardijimo ir krizės įveikimo plano. Tokio plano projektą jau esame parengę ir jame numatome, kad valstybės biudžeto deficitas gali būti sumažintas penkis kartus – nuo 5,2 mlrd litų iki mažesnio nei 1 mlrd litų – tvirtino A.Kubilius. – Toks galimas radikalus problemos sprendimas leidžia tvirtai tikėti, kad valstybės finansų sistemos neištiks didesnis sąmyšis. Tačiau šio plano patvirtinimas ir įgyvendinimas pareikalaus tvirtos politinės valios ir tikro solidarumo.“
Vyriausybė privalės atlikti išsamų visų valstybės valdymo sričių auditą, nes mūsų stiprybė – kuo tikslesnis šalies finansinės ir ekonominės padėties žinojimas, tikslių faktų atkleidimas visuomenei ir platus tarimasis dėl permainų plano, sakė A.Kubilius.
Netiesos sakymas, valdžiai nepalankių faktų slėpimas, valstybės pinigų švaistymas reprezentacijai ir valdžios pudravimui užsakomuosiuose puslapiuose, desperatiški mėginimai į atsakingus valdžios postus įsodinti kuo gausesnį būrį nueinančiai valdžiai lojalių asmenų, tylus taikstymasis su korupcija ir valstybės iždo išteklių naudojimas pamaloninti grupeles draugų net ir akivaizdaus nuosmukio akivaizdoje – tikrai ne tas kelias, kuriuo turėtų eiti būsimoji Vyriausybė, tvirtino A.Kubilius. Pasak jo, būsimoji Vyriausybė privalės atlikti išsamų visų valstybės valdymo sričių auditą, nes mūsų stiprybė – kuo tikslesnis šalies finansinės ir ekonominės padėties žinojimas, tikslių faktų atkleidimas visuomenei ir platus tarimasis dėl permainų plano.
Mūšis dėl ministro
Į naujo užsienio reikalų ministro postą turėtų būti siūlomas politikas iš TS-LKD gretų, net jeigu tam prieštarautų prezidentas Valdas Adamkus. Tokios mintys buvo išsakytos per partijos tarybos posėdį, nes esą partija turi priešintis, kai iš didžiausią rinkėjų pasitikėjimą pelniusios partijos neformaliai norima atimti vieną svarbiausių strateginių postų ministrų kabinete.
„Kai kuriose srityse ministrais gali būti specialistai, pavyzdžiui, finansų ar ūkio srityse. Čia gali ir turi būti šių sričių ekspertai, specialistai, ypač ekonomikos sunkmečio sąlygomis. Bet užsienio reikalų ministras turi būti politikas, - sakė partijos pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas. - Pirmenybę siūlyti ministrą turi premjeras, ne prezidentas. Paskui prezidentas gali svarstyti, bet pasiūlyti turime mes. Nes mes turim ką pasiūlyti.“
Neoficialiomis žiniomis, prezidentas V.Adamkus nėra patenkintas konservatorių siūlytais kandidatais vadovauti Lietuvos diplomatijai ir kalba apie galimybę į šį postą deleguoti arba dabartinį ministerijos valstybės sekretorių Deividą Matulionį, arba sekretorių Žygimantą Pavilionį. Kalbėta ir apie Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Vygaudo Ušacko kandidatūrą, kuris specialiai savaitgalį buvo atvykęs į Lietuvą susitikti su konservatorių vadovais.
TS-LKD dar prieš rinkimus įvardijo, kad užsienio reikalų ministro poste norėtų matyti parlamentarą Audronių Ažubalį arba europarlamentarą Vytautą Landsbergį. Kalbama, kad ir V.Ušacko kandidatūra daliai konservatorių nėra atgrasi, bet šis asmuo kaip galimas ministras buvo įtrauktas į koalicijos partnerių liberalcentristų šešėlinę Vyriausybę, tad kyla klausimas, kiek jis atitiktų konservatorių lūkesčius.
Politikai ar valdininkai
„TS-LKD atsisakymo vadovauti bene įtakingiausiai šiuo metu valstybinei struktūrai atveju - tai yra Užsienio reikalų ministerijai – būtų duotas aiškus signalas, kad mes, partija, atsitraukiame nuo ilgai deklaruotos politinės Vyriausybės idėjos. O kartu tai reikštų ir neformalių įtakos centrų, klanų, nesvarbu kaip juos pavadinsim, pergalę. Taigi esminis klausimas, ar TS-LKD, prisiims atsakomybę už valstybės užsienio politiką, ar droviai paves tai daryti statutiniams diplomatams, kurie jau aštuonerius metus valdo šį bene patį rimčiausią "smegenų centrą“ Lietuvoje“, – piktinosi A.Ažubalis. Jo teigimu, viso reikalo esmė - kas vadovaus valstybei: politikai ar tarnautojai? Politikų silpnumas, nepakankamas atstovavimas ir veikla vykdomojoje valdžioje sukūrė paralelinį valstybės valdymą, kad esminius klausimus ministerijose sprendžia ne politikai, o patyrę biurokratai („valstybininkų“ pavyzdys). „V.Pociūno žūtis ir byla yra aiškus įspėjimas, kur gali atvesti neformalių valdžios klanų įsigalėjimas“, – tvirtina A.Ažubalis.
