Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2016 04 18

Pirmieji Remigijaus Šimašiaus metai Vilniaus mero kėdėje: seni ir nauji pažadai

Prieš metus pirmą kartą tiesiogiai išrinktas Vilniaus meru Remigijus Šimašius darbus pradėjo inauguracija prie Baltojo tilto. Kaip pats sakė, kartu su visais vilniečiais. Tuomet naujoji miesto valdžia žadėjo daug permainų: didesnį skaidrumą, atsakingesnį įmonių valdymą ir konkrečius darbus, o ne tik vizijas. Prabėgus metams irgi kalbama daugiau apie būsimus darbus, girtis dar yra mažai kuo.
Iš kairės: Gintautas Paluckas, Valdas Benkunskas, Linas Kvedaravičius, Remigijus Šimašius
Iš kairės: Gintautas Paluckas, Valdas Benkunskas, Linas Kvedaravičius, Remigijus Šimašius / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Mano nuomone, svarbiausia, ką pavyko padaryti Vilniaus miesta – pasikloti pamatus Vilniaus skrydžiui į ateitį. Aš, tapdamas meru, sau kėliau labai paprastus ir aiškius tikslus: kad vilniečiai taptų savo miesto šeimininkais, kad taptų rajonų šeimininkais, stiprėtų bendruomenės.

Kuo labiausiai galime pasidžiaugti? Į Vinių atėjo protingų sprendimų laikas“, – kalbą apie nuveiktus darbus pradėjo R.Šimašius. Jis pirmiausia kalbėjo apie vaikų darželius.

Kompensacijos ir statybos

Vaikų darželiai buvo tas klausimas, apie kurį R.Šimašius daug kalbėjo tiek eidamas į rinkimus, tiek juos laimėjęs. Per metus pasikeitė vaikų registracijos tvarka, deklaruojama, jog sukurta apie du tūkstančiai vietų vaikams savivaldybės ir privačiuose darželiuose, privačias ikimokyklines įstaigas lankantys vaikai gauna 100 eurų kompensacijas, pradėtos remontuoti patalpos naujiems savivaldybės darželiams, kuriuose atsiras 890 vietų vaikams, sumažintas mokestis auklėms.

Tačiau sunki finansinė savivaldybės situacija jau davė apie save žinoti. Mokėjimai už darbus vėluoja, tad nežinia, ar bus laiku suspėta ir sutvarkyti patalpas.

Senos-naujos skolos

Miesto skola kol kas tik auga, šiuo metu yra beveik 7 mln. eurų didesnė, nei buvo prieš metus. Bet esą priežastis labai aiški – lėšų skolinamasi statomam vakariniam aplinkkeliui. Savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė pabrėžė, kad prieš metus savivaldybė buvo skolinga 390 mln. eurų, bet 2015 metų biudžete buvo suplanuotas per 60 mln. eurų deficitas. Dar buvo ir apie 60 mln. eurų einamųjų skolų, kurios irgi tęsėsi ne vienerius metus.

Atskirai reikia paminėti Vilniaus skaudulį – romų taborą. Pradėsime tikrą integracijos, o ne buldozerio politiką, – sakė Gintautas Paluckas.

„Tai buvo senos skolos, kurios nebuvo normaliai struktūrizuotos ir neturėjo grąžinimo grafikų. Mums teko tai padaryti, sudaryti skolų mokėjimo grafikus daugeliui įmonių, kad tos įmonės galėtų planuoti savo darbus. Didžiausias iššūkis buvo taip struktūrizuoti skolas, kad greta senų skolų mokėjimo (o savivaldybė turi nesumokėtų 2009-2014 metų skolų) savivaldybė privalo rasti lėšų naujiems investiciniams projektams“, – kalbėjo A.Vaitkunskienė.

Direktorės teigimu, savivaldybės skola per šiuos metus augo tik dėl to, kad tenka grąžinti senas skolas ir pradėti naujus investicinius projektus.

Integracijos, o ne buldozerio politika

Kitas pasiekimas – išformuojami vaikų globos namai. Gyventojai kviečiami išnuomoti savo butą ar namą šeimynoms, kad šeimos aplinkoje gyvenantys vaikai galėtų lengviau pritapti visuomenėje, pasiruoštų savarankiškam gyvenimui.

2014 metais vaikų namuose buvo globojama 412 vaikų, o 2015-aisiais jų buvo 369.

„Atskirai reikia paminėti Vilniaus skaudulį – romų taborą. Pastaruosius metus vyko pokalbiai dėl šios problemos frakcijose, galutinį sprendimą priimsime tarybos posėdyje ir pradėsime tikrą integracijos, o ne buldozerio politiką“, – sakė vicemeras Gintautas Paluckas.

Remontai kiemuose

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Alma Vaitkunskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Alma Vaitkunskienė

Daugiabučių kiemai – dar vienas jau pradėtas darbas. Šiemet suplanuota sutvarkyti daugiau nei 400 daugiabučių kiemų ir įvažiavimų į juos. Anot miesto vadovų, pernai tokio dėmesio sulaukė vos dešimt kiemų.

„Nepamirštame ir to, kad žmonės vaikšto pėsčiomis, įrenginėjami nauji šaligatviai – nutiesime daugiau nei 10 km šaligatvių. Įrengsime ir naujus skverus, mūsų tikslas, kad per penkias minutes vilniečiai galėtų pasiekti skverą, pasivaikščioti su draugu, pasėdėti“, – teigė R.Šimašius.

Neries krantinių sutvarkymas – tas darbas, apie kurį naujoji miesto valdžia irgi prabilo vos persikrausčiusi į savivaldybės dangoraižį. Ir ne apie įspūdingas vizijas, kurias žadėjo Artūras Zuokas, o paprastus sutvarkymo darbus. Žadėta greitai aptvarkyti krantines, kad jomis būtų patogu vaikščioti ir važinėti dviračiais, iš Žvėryno pasiekti Lazdynus, pasivaikščioti ir kairiuoju krantu palei santaką su Vilnia.

„Koks būtų Vilnius, jeigu nebūtų didelių projektų, kurie galbūt nevyksta po kiekvieno langu, bet yra svarbūs visiems vilniečiams. Vienas iš tokių – Neries sugrąžinimas Vilniui“, – apie Neries krantinių tvarkymą kalbėjo meras.

Pernai rudenį jau buvo sutvarkyta krantinės atkarpa nuo Mindaugo tilto iki Krantinės arkos, šiemet judama link Žaliojo tilto.

Keitė direktorius

Anot mero, efektyviau dirba ir savivaldybės įmonės, pagerėjo ir pačios savivaldybės valdymas. Per metus pasikeitė absoliuti dauguma savivaldybės įmonės vadovų, šiuo metu ieškoma direktorių tokioms svarbioms miesto įmonėms kaip „Grinda“ bei „Vilniaus viešasis transportas“.

Tarp būsimųjų darbų – naujas baseinas, Modernaus meno centras, daugiafunkcis kompleksas vietoje nacionalinio stadiono, Kongresų rūmai vietoje Sporto rūmų.

Per metus Vilniuje sukurta per 6 tūkst. naujų darbo vietų. O kaip vieną iš įvertinimų R.Šimašius priminė „Uber“, kuri Vilniuje pradėjo veiklą per rekordiškai trumpą laiką – vos keturias savaites.

Esminiais pokyčiais vicemeras Valdas Benkunskas pavadino ir pasikeitimus Vilniaus energetikoje. „Savivaldybė pradėjo kontroliuoti, kas vyksta energetikos sektoriuje, ką daro energetikos įmonė ir daugiabučių namų administratoriai. Energetikos ūkis vėl pereina į savivaldybės rankas, kitąmet baigiasi nuomos sutartis. Pradėję darbą šiame sektoriuje pamatėme, kad iki šiol privatus investuotojas darė, ką norėjo. Noriu pastebėti, kad per pastaruosius metus šilumos kaina sumažėjo 13 proc., o palyginti su 2013-2014 metais – 16 proc.“, – kalbėjo V.Benkunskas.

Tarp būsimųjų darbų – naujas baseinas, Modernaus meno centras, daugiafunkcis kompleksas vietoje nacionalinio stadiono, Kongresų rūmai vietoje Sporto rūmų.

Opozicija: tai savigyra

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žilvinas Šilgalis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žilvinas Šilgalis

Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcijos atstovas Žilvinas Šilgalis tarybos ataskaitą sukritikavo sakydamas, kad naujoji valdžia nuveikė nebent kelis „smulkius darbelius“, o visi didieji projektai pradėti dar valdant Artūrui Zuokui.

„Tai savigyra ir labai neobjektyvu“, – ataskaitą įvertino Ž.Šilgalis.

R.Šimašius 2015 metų pavasarį laimėjo pirmuosius tiesioginius merų rinkimus, aplenkdamas iš viso 12 metų sostinei vadovavusį Artūrą Zuoką. Valdančiąją koaliciją šiuo metu sudaro penkios politinės jėgos: Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Socialdemokratų partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ ir Lietuvos sąrašo frakcija.​

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos