Interviu BNS Audronius Ažubalis neslėpė nuogąstaujantis, kad pirmininkaujant ESBO šalies viduje gali atsirasti spaudimo, susijusio su tarptautinių įvykių vertinimu.
„Aš matau pavojų – kai Lietuva pirmininkaus ir reikės išlaikyti pirmininkaujančio toną, tada gali būti sunkumų, atsirasti vidinio spaudimo, kad pirmininkavimo toną keisti paprasto dalyvio tonu. Čia matau didesnį iššūkį sau – kada sakys, kodėl jūs nesmerkiate to ar ano, kodėl kietai nekalbate, to ar ano nesakote“, – sakė A.Ažubalis.
Ministras pabrėžė, kad pirmininkaujant 56 vienijančiai organizacijai reikės išlaikyti „subtilias ribas“.
„Aš dabar labai ramiai pasakau, kad rinkimai Baltarusijoje yra nedemokratiški, bet kai bus krizinė situacija, galbūt mano, kaip pirmininko, tonas turės būti kitoks. Aš negalėsiu pasakyti, kad kaltas X, o ne Y“, – sakė A.Ažubalis.
Kalbėdamas apie Lietuvos pirmininkavimo ESBO prioritetus, ministras išskyrė tris kryptis – įšaldytų konfliktų sprendimą, ekonominius santykius ir energetinį saugumą bei paramą demokratijai. Ministras pabrėžė, kad tarp 56 organizacijos narių yra šalių, kurios nemėgsta kai kurių Lietuvos siūlomų temų.
„Aš nenoriu kalbėti apie tai, kokios valstybės ko nemėgsta, bet taip yra. Bet jei mes bandysime pirmininkavimo prioritetus sudėlioti pagal kiekvienos valstybės norus, tai bus ne pirmininkavimas. Tokiu atveju, mes neturėtume jokių prioritetų“, – sakė A.Ažubalis.
Jo nuomone, ruošiantis pirmininkavimui svarbiausia buvo realistiškai vertinti savo galimybes. Vilnius, A.Ažubalio teigimu, bandys pagyvinti įšaldytų konfliktų, pavyzdžiui, Gruzijoje, sprendimą.
„Būdami Europos Sąjungos, NATO nariai mes bandysime pasitelkti ne tik mūsų kaimynus, sakykime rusus, bet ir ES. Mes bandysime pasitelkti atskirus ES narius, pavyzdžiui Vokietiją, kuri inicijavo tam tikru procesus Padnestrėje. (...) Jei kalbame apie Gruziją, tai kalbame bandymą atkurti ESBO buvimą visoje Gruzijos teritorijoje“, – sakė URM vadovas.
Ministras pabrėžė, kad santykinai nedidelė Lietuvos pirmininkavimui skiriama suma neleis veikti labai plačiai ir vers pasirinkti konkrečius prioritetus. Didžiausias dėmesys, anot jo, bus skiriamas toms temoms, dėl kurių pavyks pasiekti organizacijos narių sutarimą.
„To konsensuso paieškos vyksta jau kokius metus – mūsų ambasadoriai, diplomatai važinėja, tariasi su valstybėmis. (...) Aš manau, kad yra perspektyvu dirbti su Vidurio Azijos valstybėmis, Vakarų partneriais ir Rusija dėl atskirų priemonių, kaip sumažinti prekybą narkotikais, nes visi sutaria“, – sakė A.Ažubalis.
Ministro teigimu, pirmininkavimo metu bus išbandytas Lietuvos patikimumas, sugebėjimas pirmininkauti ir tarpininkauti tarptautinėje arenoje. Lietuva ruošiasi 2013 metų antroje pusėje pirmininkauti Europos Sąjungai.
„Jei mums pasiseks, mes įgausime valstybės, kuria galima pasitikėti ir patikėti rimtas tarptautines užduotis, statusą. Valstybės, kuri sugeba jungti, o ne skaldyti, kaip kai kas nori mus matyti“, – teigė A.Ažubalis.
Vis dėlto jis pripažino, kad Lietuvos situacija yra sudėtinga, nes jos pirmininkavimui skirta 8,9 mln. litų. Tuo tarpu prieš Lietuvą ESBO pirmininkavusio Kazachstano skirta suma viršijo 225 mln. litų.
„Mes esame pastatyti į tokią situaciją, kada turėsime išsiversti su minimaliu biudžetu ir pabandysime padaryti neįmanomą. Ko gero, pirmininkavimo kokybę galima apibūdinti ne tik išleistais pinigais, tačiau tai yra didelis iššūkis. Gal neturėsime didelių renginių, koncertų ir brangių suvenyrų, bet gal turėsime kokybiškas diskusijas“, – vylėsi A.Ažubalis.
Ministras pirmininkaudamas ESBO vyks bent į 17 regioninių kelionių, o didžiausias renginys Lietuvos pirmininkavimo metu bus Vilniuje 2011–ųjų gruodį vyksiantis organizacijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Šiam renginiui bus išleista didžiausia Lietuvos pirmininkavimo biudžeto lėšų dalis.
Kalbėdamas apie ESBO vietą tarptautinėje arenoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras sutiko, kad vertinimų yra įvairių, o pats pabrėžė organizaciją laikantis forumu, sudarančių galimybę kalbėtis skirtingo politinio, socialinio ir ekonominio išsivystymo valstybėms.
„Kai mes esame ES ir NATO nariai, mums atrodo, kad viskas, ką mes čia sprendžiame, yra aišku. Bet yra ESBO narės, kurios nėra šių organizacijų narės, ir joms ESBO be Jungtinių Tautų galbūt yra antra organizacija, kur jie gali kalbėti, ginčytis, priiminėti dokumentus. (...) Tokią organizaciją svarbu išlaikyti vien dėl jos indėlio į demokratijos plėtrą ir vystymąsi. Organizacijos reikšmė nėra tokia menka, kaip kam nors atrodo“, – sakė A.Ažubalis.
Jis priminė, kad Vilniuje vykusios ESBO parlamentinės asamblėjos metu priimta rezoliucija, kuria pasmerkti ir nacizmo, ir stalinizmo nusikaltimai, sukėlė „tam tikrą sprogimą šioje organizacijoje“, o abejingos neliko ir didžiosios šalys.
