Žinių radijui trečiadienį ji teigė dar besitikinti, kad prezidentas pasirašys Seimo priimtą šį naują institutą įteisinantį įstatymą, nes toks įrankis padėtų labiau užtikrinti žmogaus teises.
„Tikiuosi, kad bus toks sprendimas (pritarti – BNS) priimtas. Jei visgi būtų sprendimas vetuoti, tas klausimas, žinoma, grįš į Seimą, rytoj tada turėtų būti paskelbta tai Seime, ir artimiausiu metu Seimas iš naujo apsispręstų, ar pritarti veto, ar palikti įstatymą galioti tokį, koks jis Seimo priimtas“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, sutarimas dėl žvalgybos ombudsmeno reikalingumo yra ne tik tarp valdančiųjų, bet ir tarp dalies opozicijos.
„Manyčiau, kad šansų atmesti veto būtų daug. Sunku skaičiuoti balsus, bet kad tokia institucija reikalinga, bendras sutarimas, manau, yra“, – teigė ji.
Prieš beveik dvi savaites Seimo priimtose pataisose numatyta, kad Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.
Įstatymo šalininkai sakė, kad įstatymas depolitizuos žvalgybos institucijų priežiūrą.
Tuo metu Prezidentūra kritikuoja įstatymą, patarėjai kontrolieriaus instituto įsteigimą vadino pertekliniu, tvirtino, kad jis kelia riziką Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos efektyvumui bei saugumui.
Apie iniciatyvą įkurti tokią instituciją diskutuota daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo. Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento G.Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.
