„Prašau, paskaitykite“, – sako iš Vilniaus regioninio Karo prievolės ir komplektavimo centro išėjęs kariškis, nešinas keliomis dešimtimis naujausio žurnalo „Karys“ numerių. Būsimieji šauktiniai į tai žiūri abejingai. Šiuo metu ne karybos aktualijos rūpi – prieš akis devynių mėnesių tarnyba ir neišvengiama pažintis su naujais žmonėmis. Visgi žurnalas išgraibstomas. Juo itin domisi būsimųjų šauktinių artimieji. Vieną numerį įbruka ir mums: „Žiniasklaidai privaloma paskaityti.“
Ankstus rytas Vilniuje. Centre pakankamai ramu, darbo metas. Tačiau ne čia, Mindaugo gatvėje, kur būriuojasi šauktiniai. Šią dieną prasideda jų devynių mėnesių tarnyba.
Nešini krepšiais šauktiniai atvyksta vieni, kai kuriuos atlydi antrosios pusės, šeimos nariai. Akį patraukia didelę raudonų rožių puokštę laikanti mergina. Iš jos aprangos ir rankinės nepanašu, kad ji yra viena iš savo noru tarnybą atliksiančių dailiosios lyties atstovių. Jai meiliai bendraujant su greta stovinčiu vaikinu supranti, kad tai jos išrinktasis, kurį ji išlydi į tarnybą. Mintyse keliu klausimą: jie atvyko kartu ir jis pakeliui jai nupirko gėlių ar šia puokšte nustebino prie karo centro?
Neskubėk, baik rūkyti
Aplink tvyro aitrus cigarečių kvapas. Atrodo, kad čia nėra nerūkančių žmonių. Žvelgiant į šauktinius pradedu svarstyti – kiek iš jų tarnybos metu atsikratys šio žalingo įpročio? O kiek iš jų atras tabaką?
Pamažu šauktiniai pradeda jungtis į būrius – metas susipažinti su likimo broliais. Dauguma jų jau atvyko su kariška išvaizda – jokios barzdos, plaukai nukirpti trumpai.
Vaikštinėjant šioje minioje norom nenorom, bet pradedi jausti įtampą. Dažnai sulauki ir palaikymo gesto – kas nors pamoja ranka, kilstelna galvą. „Tarnausime drauge“, – sako ir kiek sutrinka išgirdę, kad esi tiesiog žurnalistas.
Visų dėmesį atkreipia iš pastato išėjęs kariškis. Jau kitas, ne tas, kuris dalijo žurnalus. Visus supažindina su tvarka: laukia dokumentų, daiktų patikrinimas. Vėliau kelionė autobusu į Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotąjį pėstininkų batalioną Rukloje.
„Neskubėk, baik rūkyti“, – sako kariškis vienam iš šauktinių, kuris nenorėdamas vėluoti ruošėsi išmesti nuorūką.
Štai viskas ir prasideda.
Dar prieš įeinant į pastatą galima matyti atsisveikinimo gestus: šauktiniai glėbesčiuojasi su išlydėti atvykusiais bičiuliais, mylimosiomis, šeimos nariais. Ne vienai čia atvykusiai mamai nurieda ašara – sūnus palieka namus ir išvyksta į tarnybą kariuomenėje. Sunku nuspėti, tai džiaugsmo ar liūdesio ašaros, nes esame tarp šauktinių, kurie tokią dalią pasirinko savo noru – čia nėra nė vieno, kuris į tarnybą būtų žengęs ne savo noru.
Aplink tvyro aitrus cigarečių kvapas. Atrodo, kad čia nėra nerūkančių žmonių.
Kas turite plaukų kirpimo mašinėlę?
„Jūs pažiūrėkite, kaip atrodot: barzdos, plaukai nekirpti. Jūs bent žinot, kur važiuojat?“ – į pastatą įžengus mūsų su Vidmantu Balkūnu klausia dokumentus tikrinantis kariškis, kolegos jam paaiškina, kad mes tik svečiai.
„Bet jei norėsit tarnauti – vietos rasime ir dar apkirpsime“, – vėliau juokiasi jis.
Išties stovint eilėje yra būdas, kaip greičiau pereiti daiktų patikrą – su savimi reikia turėti plaukų kirpimo mašinėlę. Šį daiktą su savimi turintys šauktiniai žengia be eilės. Tačiau net ir tokia privilegija turi savo kainą – jie išsiunčiami į atskirą kabinetą, kuriame atidaryta mobili kirpykla, nereikalaujanti jokių kirpėjo atestatų. Čia šauktiniai kerpa šauktinius. Tam patirties nereikia, nes reikalavimas tik vienas – kuo trumpesni plaukai.
Merginoms, žinoma, nebūtina atsisakyti savo ilgų plaukų. Tačiau kaip pasakojo viena šauktinė Marija, jei turi ilgus plaukus, mokėk tarnyboje juos greitai susitvarkyti.
Geros kokybės batai
Ką pasiimti į tarnybą? Profesionalūs kariai sako, kad pakaks užlenkiamo peiliuko, skysčio nuo vabzdžių, kuris taps tikru auksu žygiuose bei pratybose. Taip pat rekomenduojama turėti didelius maišus šiukšlėms: jie padės ne tik žygio metu bent kurį laiką kojines išlaikyti sausas, tačiau ir kuprinėje atskirti sausus drabužius nuo šlapių. Turbūt viskas.
Visus reikiamus drabužius visiems metų laikams – šauktiniai gaus. Kaip ir medicininę priežiūrą, todėl vaistų su savimi galima ir neturėti.
Tačiau realybė atrodo kitokia. Ant kiekvieno patikrinimo laukiančio būsimojo kario nugaros – kuprinė arba krepšys. Jis gerokai išsipūtęs.
„Neskubėk, baik rūkyti“, – sako kariškis vienam iš šauktinių, kuris nenorėdamas vėluoti ruošėsi išmesti nuorūką.
Daiktus tikrina pirštines vilkintys kariai. Šauktiniai paprašomi ant stalo iškraustyti vežamo turto turinį, kuriame galima rasti visokių nereikalingų smulkmenų.
„Kas čia?“ – klausia karys šauktinio, kuris iš kuprinės ištraukė podidį krepšį su vaistais. Išties ši jo mobili vaistinėlė bene tris kartus didesnė nei maniškė namuose.
„Nežinojau, ko gali prireikti“, – teisinasi. „Viską, ko prireiks, rasi batalione – antruose namuose“, – šypteli jam karys.
Iš koridoriaus pasigirsta šaižūs diskusijos balsai. Vienas iš šauktinių, kuris jau keletą metų yra krašto apsaugos savanoris, bando kariškiui išaiškinti, kodėl į tarnybą jis vežasi savo batus.
„Čia labai geri, ne lenkiški, kuriuos jūs dalinate visiems“, – aiškina jis ir susilaukia pastabų, kad Lietuvos kariai nenešioja Lenkijoje gamintos avalynės.
„Tegul pasiima, galės palyginti, kurie geresni“, – ramina patikrinimui vadovaujantysis. Šauktinis batus susideda į krepšį ir akimis perveria anuodu. Suprask, kad tikrai patikrins batų kokybę.
Gal šokolado?
Perėjus dokumentų ir daiktų patikrą kelios minutės atokvėpio – laukiame autobusų, jie mus išveš į Ruklą. Iš kišenių vėl traukiamos cigaretės. Įtampa išlieka.
Pamenate tas vaikystės ekskursijas, kuomet tau iš dešinės arba iš kairės sėdintysis tampa geriausiu kelionės draugu? Šiuo atžvilgiu kažkuo panaši kelionė į batalioną Rukloje – aplink netyla kalbos. Vienas dažniausiai girdimų klausimų – kodėl pasirinkai tarnybą?
Prieš mus su Vidmantu sėdintis šauktinis kreipiasi pagalbos: pamiršo tėvams palikti automobilio dokumentus. Galvoje mintys ne apie automobilį sukosi, sako. Pažadame, kad perduosime juos namiškiams.
Iš kitos pusės iki mūsų atkeliauja šokolado plytelės. „Vaišinkitės ir siųskite toliau. Dabar visi esame didelė šeima, turime viskuo dalintis“, – iš už kelių kėdžių aiškina šauktinis.
„Viską, ko prireiks, rasi batalione – antruose namuose“, – šypteli karys.
Emocija autobuse? Pirmas penkiolika minučių skamba anksčiau minėtas klausimas. Kuomet peržengtas šis bendravimo etapas, girdimas juokas. Praėjus valandai – tyla, nes pernelyg greitai artėjame naujų namų link.
Rikiuot!
Pirmas žingsnis iš autobuso ir gali pajusti, kur atvykai. „Rikiuot!“, – garsiai skamba balsas.
Visi išsirikiuoja. Dar vienas patikrinimas. Šauktinių veiduose jau nėra to bendrumo, kuris tvyrojo dalijantis šokoladu. Viską nustelbia sava baimė – ko dabar tikėtis?
O tikėtis reikia dar vieno patikrinimo. Sporto salėje išrikiuotus šauktinius atvyksta patikrinti kinologai su šunimis, kurie daiktuose bando užuosti draudžiamą dalyką – narkotikus. Šiems išėjus, dar viena patikra. Šį kartą karo policija akylai nužvelgia kiekvieną būsimą karį – bet koks įtarimas virsta alkotesterio išbandymu. Batalione neblaiviems asmenims draudžiama būti.
Viską daryti vienu metu
Po šio patikrinimo paskirstomi pirmieji šauktinių darbai – vieni keliauja atsiimti ekipuotės. Antri – atlikti sveikatos patikrinimo. Treti – pietauti.
Šauktinių veiduose jau nėra to bendrumo, kuris tvyrojo dalijantis šokoladu. Viską nustelbia sava baimė – ko dabar tikėtis?
Pasirenkame einančius valgyklos link. Batalione yra šimtai karių – tvarka sustyguota, kiekvienas ateinantys būrys turi jiems skirtą laiką, per kurį turi pavalgyti. Tad nenuostabu, kad dar šalia valgyklos išrikiuotiems šauktiniams instruktoriai paaiškina, kaip reikia įeiti į valgyklą, per kiek laiko pavalgyti ir pan.
O valgyti, jei manote, kad yra paprasta, klystate. Pirma diena, nauji žmonės, bet jau dabar pat reikia išmokti viską daryti kaip komandai.
„Pasiimate maistą kartu, valgote kartu, atsistojate kartu, kartu ir išeinate. Kalbėsite – valgysite stovėdami“, – dar prie valgyklos pastato išrėžia instruktorius. Klausimų niekam daugiau nekyla.
Įžengus į pastatą šauktinius šypsodamiesi nužvelgia pietaujantys NATO kariai.
Pietums – trinta daržovių sriuba, jautienos maltinukas su bulvių koše ir salotomis, gėrimas, apelsinas. Dalis šauktinių porcijos neįveikia.
Įžengus į pastatą šauktinius šypsodamiesi nužvelgia pietaujantys NATO kariai.
Merginoms – atskiras kambarys
Šauktinio ekipuotėje rasite viską, ko gali prireikti kariuomenėje. Nuo žiemos ir vasaros aprangos iki gertuvių ir akinių nuo saulės. Kartu su šauktiniais ir keliaujame atsiimti ekipuotės.
Kiekvienam būsimam kariui duodamas didelis juodas maišas, į kurį bus galima susidėti gautus daiktus ir drabužius. Tiesa, vienas šauktinių būrys gerokai užtruko atsiimdamas ekipuotes, tad stovime lauke. Pusvalandį. Kantrybė – dorybė.
Galiausiai keliaujame į kareivines. Pirma proga ne tik mestelti žvilgsnį ir atsivežtą krepšį į būsimą kambarį, tačiau jį nuodugniai apžiūrėti. O jame – kelios dviaukštės lovos, kiekvienam šauktiniui paskirta po spintelę reikiamiems daiktams susidėti.
Tačiau kai kurie atsivežė tokių daiktų, kuriuos į spinteles nesudėsi. Pavyzdžiui, gitaras, garso kolonėles ir t.t.
Tarp tarnybą Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotame pėstininkų batalione pradėjusių 499 šauktinių – 12 merginų. Kol kas jos įsikuria bendrame kambaryje su vaikinais. Vėliau joms skiriamas atskiras kambarys.
Nepriekaištinga sveikata
Vienas paskutinių pirmos šauktinių dienos darbų – sveikatos patikrinimas. Nors dar prieš tampant šauktiniais vaikinų ir merginų sveikata buvo patikrinta, tai dar kartą padaroma batalione.
Prie medicinos punkto nusidriekia eilė. „Ūgis, svoris?“ – klausia patikrinimą vykdantis medikas šauktinio.
Tarp tarnybą Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotame pėstininkų batalione pradėjusių 499 šauktinių – 12 merginų.
Medicinos centre, kuris labiau primena ligoninę, veikia ir odontologijos kabinetas. Prie jo neramiai trypia vienas jaunuolis. Norint tapti šauktiniu – net ir dantys turi būti idealios būklės. Tačiau čia dirbantys odontologai viską gali sutvarkyti.
Peršalimo atveju kariai yra atskiriami nuo kitų karių, kad būtų išvengta infekcijos plitimo. Tik išskirtiniais ir gyvybei pavojingais atvejais kariai siunčiami už bataliono ribų į kitas gydymo įstaigas.
Miegui – 8 valandos
Vakarui belieka baigti įsikūrimą, susipažinti su tvarka, ateinančios dienos dienotvarke.
Kariai keliasi 5.45 val. Miegoti eina – 21.45 val. Lygai aštuonios valandos miego. Kaip užmigti per minutę, kad galėtum kuo geriau pailsėti? Bataliono senbuviai sako, kad kartais jau viduryje dienos mintimis keliauji į lovą. Nuovargis daro savo.
Kiekvieną dieną šauktiniai, kurie suspėja įvykdyti visas dienos užduotis, turi laisvo laiko. Mums viešint Rukloje galėjome stebėti, kaip iš JAV atvykę NATO kariai leidžia savo laisvalaikį – žaidžia futbolą.
Pramogų ir galimybių atsipalaiduoti apstu ir patalpose, kuriose įsikuria šauktiniai.
Čia yra stalo futbolas, galimybė žaisti stalo tenisą, kompiuteris su internetu, didelis televizorius, kurį galima žiūrėti įsitaisius ant minkštasuolio, naujausi žurnalai ir laikraščiai – viskas, kad kariai galėtų susipažinti su naujienomis. Batalione veikia ir bibliotekta, kurioje dauguma knygų – apie Lietuvos istoriją, kariuomenę, tačiau galima rasti ir grožinės literatūros kūrinių.
Kariškiai pasakoja, kad dar prieš atvykdami į tarnybos vietą šauktiniai skambino ir klausė, ar laisvalaikiu galima atvykti į sporto salę.
„Žinoma, kad galima, bet tokio atvejo dar nėra buvę, kad po visos dienos kažkas norėtų papildomai sportuoti“, – šypsosi senbuviai.
