„Išskirtinį dėmesį užsienio valstybės skiria Lietuvos vykdomiems strateginiams energetikos projektams. Lietuvos siekis pigiau įsigyti energetinių resursų ir diversifikuoti energetinių išteklių teikimą šiose šalyse vertinamas kaip keliantis grėsmę jų interesams regione“, – rašoma pirmą kartą visuomenei skirtoje VSD veiklos ataskaitoje.
Pažymima, kad, siekdamos trukdyti plėtoti energetinius projektus užsienio valstybės naudojasi socialinėmis, politinėmis ir verslo struktūromis Lietuvoje ir kovai prieš šiuos projektus skiria vis daugiau lėšų.
„Informacines kampanijas už atlygį vykdo kai kurios Lietuvoje veikiančios žiniasklaidos priemonės, nevyriausybinės organizacijos ir judėjimai
„Informacines kampanijas už atlygį vykdo kai kurios Lietuvoje veikiančios žiniasklaidos priemonės, nevyriausybinės organizacijos ir judėjimai. Šių vykdytojų veikla koordinuojama per Lietuvoje veikiančias užsienio valstybių ambasadas“, – teigiama apžvalgoje.
Tikslių sumų ir organizacijų, kuriomis naudojasi užsienio valstybės, VSD nenurodo, tačiau pastebi, kad tarp jų yra ir „politinių jėgų, palinčių patekti į Seimą ir ateityje atstovauti trečiųjų valstybių interesams“.
Pažymima, kad siekiant stabdyti Lietuvos vykdomus energetinius projektus yra dirbtinai kenkiama užsienyje veikiančiam Lietuvos verslui. Vadovaujantis politiniais sumetimais tokių įmonių darbuotojams nesuteikiamos vizos, leidimus gyventi šalyje ir prašoma, kad jos paveiktų Lietuvos politikų sprendimus.
Šantažas ir kompiuteriniai virusai
Siekdamos gauti kuo daugiau slaptos informacijos apie Lietuvos vystomus energetinius projektus užsienio žvalgybos kūrė kompiuterinius virusus, šantažavo žmones, skelbia VSD.
„Dažniausiai dėl personalo klaidų ar neatsakingo požiūrio į informacijos apsaugą į tarnybinius tinklus pakliūna užsienio šalių saugumo tarnybų sukurti kompiuteriniai virusai, įvairios kenkėjiškos programos“, – teigiama metinėje apžvalgoje.
Žmonėms, kurie gali suteikti įslaptintos informacijos, „dažniausiai siūlomas atlygis, asmuo yra šantažuojamas grasinant paviešinti kompromituojančią informaciją arba surandamas linkęs bendradarbiauti asmuo“.
Be to, neretai verbuojamų asmenų prašoma paveikti politinius sprendimus, formuoti visuomenės nuomonę, supažindinti su įtakingais asmenimis.
Tarp grėsmių ir A.Paleckis, ir „skinai“
VSD veiklos apžvalgoje atkreipiamas dėmesys ir į socialinę aplinką Lietuvoje. Apžvalgoje publikuojamos nuotraukos iš Algirdo Paleckio vadovaujamo „Fronto“ piketų bei iš patriotiniu jaunimu save vadinančių asmenų eisenų Kovo 11-ąją.
Po jomis rašoma, kad nestabili socialinė, politinė, ekonominė padėtis Lietuvoje yra viena pagrindinių užsienio valstybių ir saugumo tarnybų tikslų.
„Išnaudojant šalies gyventojų, ypač tam tikrų etninių ir socialinių grupių, nesaugumo jausmą bei eskaluojant konfliktus galinčias pakurstyti temas per užsienio šalims lojalius žiniasklaidos kanalus bei nevyriausybines organizacijas, yra siekiama:
- konsoliduoti tautines mažumas, skatinant jų lojalumą trečiosioms šalims bei mažinant jų integraciją į Lietuvos visuomenę;
- formuoti nuomonę apie Lietuvos energetinės priklausomybės nuo trečiųjų šalių neišvengiamumą;
- kurstyti etninę, religinę, politinę nesantaiką;
- įgyvendinti Lietuvai priešišką istorijos politiką;
- diskredituoti Lietuvos užsienio bei vidaus politiką ir skatinti visuomenės priešiškumą NATO bei ES;
- gerinti nedemokratiškų šalių įvaizdį, remti jų vykdomą politiką ir kt“, – vardija VSD
Ateityje investuos daugiau
VSD apžvalgoje prognozuojama, kad per artimiausius kelerius metus užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla aktyvės, „bus mėginama skatinti socialinę, etninę, politinę įtampą, didinti visuomenės nepasitikėjimą šalies politine santvarka“.
Bus mėginama skatinti socialinę, etninę, politinę įtampą, didinti visuomenės nepasitikėjimą šalies politine santvarka
Be to, bus siekiama įsitvirtinti Lietuvos finansų, transporto sektoriuose, įsigyti didžiausių Lietuvos ūkio subjektų akcijų.
Todėl, anot VSD, labai svarbus tiek politikų, tiek verslo atsakingas požiūris į slaptą informaciją ir ryšius su slaptomis užsienio tarnybomis.
Ginasi masinio sekimo
VSD metinėje veiklos apžvalgoje nurodo, kad per praėjusius metus departamentas atliko 59037 elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės užduotis. Tai nereiškia, kad sekta tiek asmenų telefoninių pokalbių ar laiškų.
VSD pažymi, kad kiekvienas telefono numeris, kiekvienas stebimojo elektroninio pašto adresas, nustatymas, kam priklauso tam tikras telefono numeris, yra fiksuojamas kaip atskira užduotis. Todėl galutinis skaičius žmonių, kurie buvo VSD akiratyje, nėra aiškus. Atskleidžiama, kad dauguma užduočių – 36 tūkst. – yra susijusios su telefoninių pokalbių klausymųsi ir SMS skaitymu. Visas sankcijas dėl pasiklausymo išduoda teismai.
Be to, pažymima, kad dauguma užduočių yra vykdoma kriminalinės policijos prašymu, atliekant tyrimus dėl sunkių nusikaltimų.
„VSD užduotys kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją sudaro tik nedidelę dalį visų užduočių, 2011 m. – apie 17 proc“, – rašoma VSD metinės veiklos apžvalgoje.
