Anot G.Andrulionio, Lietuva sutartį su šios vakcinos gamintoju sudarė praėjusių metų spalio mėnesį.
Jo teigimu, Lietuva šios vakcinos nupirko 700 tūkst. dozių – kiek mažiau, nei buvo numatyta pagal pro rata principą.
Europos Sąjunga (ES), anot jo, perka 200 mln. šios vakcinos dozių.
Viršininko teigimu, preliminarus viso kiekio pristatymo terminas yra iki šių metų pabaigos, tačiau gali būti koreguojamas, nes vakcina registruota vėliau, nei planuota.
G.Andrulionio teigimu, pirmosios dozės mūsų šalį galėtų pasiekti balandžio mėnesio pabaigoje.
„Tai yra anksčiausias ir labiausiai optimistinis terminas“, – kalbėjo jis.
Tiesa, pasak viršininko, pirmosios partijos nebus itin gausios ir kiekiai bus labiau simboliniai. Jie simboliniai bus ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai.
Tačiau su gamintoju sutarta taip, kad per mėnesį nuo vakcinos registracijos pateikimo Lietuvai bus pateiktas tiekimo grafikas.
Paklaustas, kada pirmieji žmonės Lietuvoje galėtų būti pradėti skiepyti „Johnson & Johnson“ vakcina, G.Andrulionis teigė, kad niekas neketina vakcinų saugoti ir, kai tik jos bus gautos, tada prasidės skiepijimas, tačiau kada tai atsitiks, tiksliai dabar pasakyti negalima.
Skelbiama, kad „Johnson & Johnson“ vakcinos veiksmingumas siekia 66 proc.
VVKT patarėja Simona Stankevičiūtė spaudos konferencijoje pabrėžė, kad vakcinos veiksmingumas yra sąlyginis dydis.
„Tai tikrai nereiškia, kad 66 proc. pacientų nesusirgs, o visi likusieji susirgs ta liga – jokiu būdu“, – pabrėžė ji.
VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė teigė, kad pagal poveikį ši vakcina yra artimesnė „AstraZeneca“ vakcinos gamybos būdui.
Jos teigimu, nepageidaujami poveikiai turėtų būti panašūs, kaip ir kitų nuo COVID-19 apsaugančių vakcinų. Iš to, kas rašoma preparato charakteristikos santraukoje, galima spręsti, kad šalutiniai poveikiai yra įprastiniai, kurių galima tikėtis po vakcinacijos ir dažniausios reaktogeniškumo reakcijos, t. y. injekcijos vietos, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis bei pykinimas.
R.Pilvinienės minimos ir tokios reakcijos, kurios laikomos sunkiomis, t. y. anafilaksinės reakcijos, kurių dažnis kol kas nėra žinomas.
Ji pabrėžė, kad skiepijantis bet kokia vakcina šimtaprocentinio veiksmingumo nereikėtų tikėtis.
„Turime suprasti, kad dalis žmonių, net ir vakcinuotų, gali susirgti, bet visos vakcinacijos ir imunologijos esmė – pasiekti tikslą, kad žmogus sirgtų lengva forma, jeigu jis užsikrės. Nors nuo užsikrėtimo vakcina neapsaugo, ji apsaugo nuo sunkios ligos eigos ir sunkių jos padarinių“, – teigė R.Pilvinienė.
Kodėl užtenka vienos dozės?
S.Stankevičiūtė, paklausta, kodėl šios vakcinos pakanka vienos dozės, paaiškino, kad dozė nustatoma remiantis klinikiniais tyrimais.
„Vakciną gaminanti įmonė, vos tik pradėjusi kurti šią vakciną, buvo numačiusi, kad užteks ir vienos dozės. Taip pat buvo atliktas ir dviejų dozių tyrimas, kurio metu susidaręs antikūnų kiekis parodė, kad užtenka vienos dozės“, – paaiškino ji.
Specialistė pabrėžė, kad dabar nežinoma, kiek ilgai veiks vakcinų apsauga. Anot jos, yra tik žinoma, kad vakcinos saugo mažiausiai tris mėnesius.
G.Andrulionis pabrėžė, kad kol kas to negalima pasakyti nė apie vieną koronaviruso vakciną.
„Po keleto mėnesių, po pusės metų turėsime daugiau informacijos, kiek galioja skiepas“, – pabrėžė jis.
Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį patvirtino, kad amerikiečių kompanijos „Johnson & Johnson“ vakcina nuo COVID-19 yra saugi ir efektyvi. Tai – jau ketvirta vakcina, kurią leista naudoti suaugusiems žmonėms Europos Sąjungoje (ES).
„Johnson & Johnson“ vakcina sukurta pagal panašią technologiją, kaip ir kompanijos „AstraZeneca“.
VVKT nesiūlo stabdyti skiepijimo „AstraZeneca“
VVKT, pasak G.Andulionio, neketina siūlyti stabdyti vakcinavimo „AstraZeneca“ vakcinomis.
„Nemanome, kad turi būti imamasi papildomų veiksmų“, – sakė jis ir pabrėžė, kad EVA atliko vertinimus ir nesieja tromboembolijos atvejų su šia vakcina.
Priminsime, kad yra sustabdytas vakcinavimas viena „AstraZeneca“ partija. Ką su ja daryti, VVKT nuspręs kitą savaitę, kai jau bus žinomas ir Farmakologinio budrumo komiteto vertinimas.
„Pagrindo stabdyti vakcinaciją „AstraZeneca“ tikrai nėra“, – pabrėžė jis.
VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja R.Pilvinienė teigė, kad remiantis vakar dienos EVA duomenimis, „AstraZeneca“ jau paskiepyti beveik 5 mln. žmonių ir gauta 30 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, susijusias su tromboembolijos reiškiniais.
Danija pranešė sustabdžiusi skiepijimą „AstraZeneca“, nes kai kuriems pacientams kraujyje susidarė krešulių.
„Matyt, buvo priimtas daugiau politinis, o ne mokslinių tyrimų duomenimis pagrįstas sprendimas“, – vertino R.Pilvinienė.
