„Migracijos departamentas buvo nuvykęs atlikti apklausų į Graikiją, ir mes rengiamės perkėlimui. Galbūt jau žinote, viena šeima bus „Carito“ integruojama Vilniuje. Dvi šeimos – po vieną „Carito“ ir Raudonojo Kryžiaus – Kaune. Ir viena šeima – Klaipėdoje“, – 15min sakė Eglė Samuchovaitė, Raudonojo Kryžiaus organizacijos Pabėgėlių ir migrantų programos vadovė.
Kaip pažymėjo Raudonojo Kryžiaus atstovė, bandomasis pabėgėlių integracijos projektas pradedamas nuo kelių perkeliamų šeimų, tačiau priklausomai nuo jo sėkmės toks integracijos modelis gali įsitvirtinti kaip pagrindinis.
„Manau, kad tos keturios šeimos bus tik pradžia. Jeigu pasiteisins bandomasis projektas, panašu, kad su kiekvienu atvykimu mes iš anksčiau apie tas šeimas gavę informacijos pradėsime jas kelti tiesiai į savivaldybes“, – sakė E.Samuchovaitė.
Kodėl užtruko?
Tiesa, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis planavo, jog pagal bandomąjį projektą šeimos bus perkeliamos tiesiai į miestus jau šių metų balandžio mėnesį. Kiek daugiau nei prieš savaitę į Lietuvą atvyko 14 sirų, tačiau jie apsigyveno Rukloje, kaip ir kitos šį mėnesį atvyksiančios pabėgėlių šeimos.
„Mes šių šeimų tiesiai į savivaldybes negalėjome kelti, nes apklausos buvo atliktos daug anksčiau ir žmonėms nebuvo pateikta teisinga informacija apie pasikeitimus, kad jie būti keliami tiesiai į savivaldybes“, – sakė E.Samuchovaitė.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė užtikrino, kad projektas bus pradėtas įgyvendinti gegužės mėnesio pabaigoje, o naujo modelio taikymas užtruko dėl teisinio finansavimo reglamentavimo.
„Šį mėnesį mes, kaip Migracijos departamentas, iš savo pusės vykdom jau pagal naują režimą, bet kol kas tie, kurie yra atkelti, važiuoja į Ruklą. Jau gegužės mėnesį bus atrinktos kelios šeimos, ir jos iš oro uosto tiesiai važiuos į surastus būstus miestuose“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Migracijos departamento direktorei antrino ir E.Samuchovaitė. Anot nevyriausybininkės, kadangi integracijos projektas finansuojamas iš ES lėšų, teko pritaikyti visus galiojančius teisės aktus ir finansus, kad projektas vyktų, neprieštaraujant Lietuvoje nustatytiems įstatymams.
„Mes ir anksčiau būtume galėję jau pradėti tą daryti, bet viskas labai ilgai užtruko, nes visi teisės aktų derinimai, vyriausybės nutarimai ir panašiai – buvo daug techninio darbo, o dabar daugiau ar mažiau visi pakeitimai padaryti“, – sakė E.Samuchovaitė.
Leidimą išduos keliskart greičiau
Migracijos departamento direktorė taip pat pranešė, kad pabėgėliams ruošiasi išduoti dokumentus nepalyginamai greičiau nei buvo daroma iki šiol. Pagal senąjį modelį sirai ar irakiečiai leidimo gyventi Lietuvoje galėdavo laukti net iki trijų mėnesių.
Be šio leidimo pabėgėliai neturėjo sveikatos draudimo, todėl susirgus arba jeigu atvyko sunkios sveikatos būklės, jiems reikėtų padengti gydymą iš savų lėšų. Taip pat per tą laiką pabėgėliai vargiai galėjo tikėtis legaliai įsidarbinti.
Žadama, kad nuo šiol Migracijos departamentas sprendimą dėl leidimo pabėgėliams priims kur kas greičiau – per savaitę, tačiau dar iki dešimt dienų užtruks dokumento išdavimas teritorinėse migracijos tarnybose.
„Tikėkimės, kad viskas bus gerai arba mes kitais būdais, pavyzdžiui, iš organizacijos lėšų bandytume spręsti, jei didesnės problemos būtų. Na, ragintume Migracijos departamentą arba migracijos skyrių, kad greičiau išduotų leidimą gyventi Lietuvoje. Kai jie jau turi kortelę ir dar yra integracija, jų sveikatos draudimas apmokomas, jie registruojasi darbo biržoje“, – sakė Raudonojo Kryžiaus atstovė.
Nuomos patalpas Graikijoje
Tiesa, nuo šiol Migracijos departamentas prieglobsčio prašytojus apklausinės ne Lietuvos ambasadoje Graikijoje, o išnuomotose biuro patalpose Atėnuose. E.Gudzinskaitės teigimu, to prireikė ruošiantis didesniam perkeliamų migrantų srautui.
„Tai patalpos, į kurias galima juos atsivežti, nes jie paprastai atvyksta ryte. Tie žmonės gyvena ne Atėnuose, jie yra išsibarstę po visą šalį. Atvykus dieną organizuojamas pokalbis, o vakare jie išvyksta. Tai bus patalpos, kur jie galėtų pasidėti daiktus, pasėdėti ir palaukti, kol su jais bus surengtas pokalbis“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Šios patalpos bus nuomojamos laikinai – anot E.Gudzinskaitės, tik tuo metu, kai bus atliekamos apklausos, o už nuomą bus mokama iš ES lėšų. Už kiekvieną perkeltą pabėgėlį Lietuva gauna 6 tūkst. eurų.
Mažesnę dalį šių pinigų pasiima Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas ir partneriai, o didesnę dalį – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Pabėgėlių priėmimo centras.
Iki balandžio 20 d. į Lietuvą perkelti 276 pabėgėliai, tačiau iki tol net 231-as pabėgėlis pasirinko išvažiuoti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes. Tai reiškia, kad Lietuvoje liko tik 45 perkelti prieglobsčio ieškotojai.