1922 metų rugsėjo 8 dieną „Elta“ pranešė, kad komisija, kuri prižiūrės pirmųjų lietuviškų pinigų spausdinimą, vyksta į Prahą. Komisijos pirmininku paskirtas Lietuvos pašto ženklų atvaizdus tarpukariu kūręs dailininkas Adomas Varnas. Taip prasidėjo nacionalinės Lietuvos valiutos, kurios idėja kilo dar 1919 metų vasarą, kelias.
„Lietuviškos valiutos įvedimas 1922 metais dėl Vokietijoje įsibėgėjusios infliacijos tapo neatidėliotinu reikalu. Apie pirmųjų litų spausdinimą Prahoje daugiausia žinome iš Adomo Varno atsiminimų, kuriuos Lietuvoje pirmąkart 1997 metais paskelbė Dalia Grimalauskaitė“, – Lietuvos banko Kauno rūmuose surengtoje mokslinėje konferencijoje „Litas: šimtmečio kelias“ teigė Ignas Narbutas, humanitarinių mokslų daktaras, etnologas, kultūros istorijos tyrinėtojas.
Fritzas V. Lindenau, O.Elsnerio spaustuvės Berlyne direktorius, 1922 metų spalį mini, kad dėl lietuviškų banknotų spausdinimo užsakymo nuo 1919 metų varžėsi ne viena Europos spaustuvė, bet nugalėjo Čekoslovakijos įmonė. Ir nugalėjo, kaip manoma, dėl politinių motyvų.
Lietuvos centriniame valstybės archyve saugoma sutartis tarp Lietuvos banko ir A.Haase‘s spaustuvės Prahoje, pasirašyta 1922 metų rugpjūčio 28 dieną.
Turėjo išankstinius pavyzdžius ar ne?
Sutartyje buvo nurodyti reikalavimai kiekvieno nominalo banknotų spaudos būdams, numatant giljoširuotes, rastrinę giliaspaudę, ofsetą ir litografiją.
Pirmoji pinigų partija turėjo būti pristatyta iki lapkričio 16 dienos, antroji – iki lapkričio 30 dienos, trečioji – iki gruodžio 15 dienos. Vėluojant, spaustuvė įsipareigojo mokėti netesybas už kiekvieną dieną. Kaip užstatas Lietuvos finansų ministerijoje buvo deponuotas 1 mln. Čekoslovakijos kronų.
„Tačiau dailininkas Adomas Varnas atsiminimuose pasakoja, kad sutartis su spaustuve buvo nekonkreti, perskaitė jis ją tik traukinyje, pakeliui į Prahą: „Teko patirti, jog ne tik pašto ženklus, bet ir litus turėsime gaminti akmenyje įgraužiamus“.
