Pastarieji metai pirotechnikos pardavėjams buvo itin prasti. Pandemija padarė savo – per karantiną nebuvo nei viešų, nei privačių švenčių. O kai nėra švenčių, nereikia ir į dangų šaudančių fejerverkų.
Prekyba – vos kelias dienas
Vievio pakraštyje sandėlius turinčios bendrovės „Blikas“ direktorius Ovidijus Barkauskas pasakoja, kad jų pirotechnikos gaminiais prekiaujama prekybos centruose, specializuotose parduotuvėse.
„Pirotechnikos poreikis, kaip mes juokaujame, yra toks – 360 dienų ruošiamės, o pardavinėjame dvi dienas. Jeigu imtume visus metus, tai 80 proc. parduodame gruodžio mėnesį. O jeigu imtume gruodžio mėnesį, tai 80 proc. parduodame per paskutines dvi dienas.
Yra tokios kalėdinės prekybos vietos prekybos centruose, jos atsiranda nuo gruodžio pradžios“, – kalbėjo O.Barkauskas.
Jo teigimu, praeitais metais karantininiai ribojimai taip sudėliojo viską, kad prekiauti fejerverkais įprasta tvarka nebuvo leidžiama. Tad stengtasi plėtoti internetinę prekybą, kuri, kaip sako direktorius, „bent 20 proc. planuotų pajamų ir sugeneravo“.
„Iš kitos pusės, vertinant visas tiekimo grandines pasaulyje ir transportą, kadangi daugelis prekių yra importuojamos iš trečiųjų šalių, natūralu, kad nepardavę praeitais metais turime prekes šiemet pigesnes. Dėl to galima įžvelgti šiek tiek optimizmo, kad prekių turime, mums nereikia vežtis daug iš trečiųjų šalių, kas leidžia mums šiemet turėti konkurencingas kainas rinkoje“, – optimizmo bando neprarasti O.Barkauskas.
Jeigu imtume visus metus, tai 80 proc. parduodame gruodį. O jeigu imtume gruodį, tai 80 proc. parduodame per paskutines dvi dienas.
Visus metus pardavimais besirūpinančioje įmonėje Vievyje dirba vos keli žmonės, tačiau naujametiniu laikotarpiu šis skaičius išauga iki 300. Paklaustas, kaip pavyksta rasti darbuotojų tokiam trumpam laikui, direktorius sako, kad tai jau irgi gana pastovus kolektyvas.
„Auginu gėles, bet žiemą jos neauga. Arba statau tvorą, bet žiemą negaliu to daryti, nes yra šalta. Tai tokių žmonių atrandi ir kiekvienais metais jie sugrįžta. Dar studentija labai padeda.
Mūsų prekyba yra gruodžio gale, tai neretai žmonės pasiima atostogų nuo gruodžio 15 iki 31 dienos. Arba suderina su darbu. Taip ir bandome išsisukti“, – aiškino vadovas.
Festivaliu ne tik žavimasi
Dar viena įmonės veiklos sritis – Vilniaus Vingio parke rugsėjį vykstantis festivalis „Fejerija“.
„Džiaugiamės, kad visame pasaulyje garsiname Vilniaus vardą ir mūsų regiono vardą, nes šiemet Vilniaus fejerverkų festivalyje dalyvavo trys komandos iš Ispanijos, Švedijos ir Jungtinė Karalystės, kurios pasaulyje pirotechnikų komandine reikšme tikrai galėtų patekti į TOP-20.
Tai tikrai pasaulinio lygio festivalis ir į tokią mūsų nedidelę šalį atvažiuoja tokio aukšto lygio profesionalai, kas parodo festivalio pripažinimą fejerverkų bendruomenėje“, – įmonės organizuojamam festivaliui pagyrų negailėjo direktorius.
Vis dėlto šiųmetinis festivalis sulaukė ir garsios kritikos – piktintasi dėl triukšmo, dūmų virš Vingio parko ir jo apylinkių, gąsdinamų naminių ir galbūt laukinių gyvūnų.
Ypač akcentuota tai, kad Vilniaus miesto taryba yra priėmusi rezoliuciją, pagal kurią miestas „įsipareigojo jau šiemet miesto šventėms bei svarbioms progoms, o ypač Naujiesiems metams, kurti alternatyvą fejerverkams“.
Kaip po rezoliucijos priėmimo išplatintame pranešime cituojamas meras Remigijus Šimašius, kviečiami patys vilniečiai, miesto svečiai, įmonės prisidėti – „atsisakyti pavojų keliančių ir taršą didinančių fejerverkų švenčių metu, vietoje jų rinktis kitus, nepavojingus būdus švęsti ypatingas progas“.
Savivaldybė tuomet pareiškė nei pati neorganizuosianti fejerverkų, nei remsianti šventes su jais, išimtis nuo pat pradžių tebuvo numatyta tik jau suplanuotai šių metų „Fejerijai“.
Leidimo dar neprašė, bet bilietų neparduoda
Ar kitais metais festivalis įvyks Vilniuje, jo organizatoriai sako nežinantys. Šiuo metu oficialiame tinklalapyje rašoma taip: „Bilietų prekyba laikinai stabdoma. Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad neišduos leidimo XIV fejerverkų festivaliui VILNIAUS FEJERIJA, suplanuotam 2022 m. rugsėjo 24 d. Vingio parke.“
Vilniaus miesto savivaldybė tvirtina, kad kol kas dėl leidimo kitų metų festivaliui dar niekas nesikreipė. O savivaldybė šiuo metu sako tik tiek, kad tokių renginių neberems.
O.Barkauskas sako, kad diskusijos jie nevengia ir yra pasiryžę kalbėtis.
Akcentuoja populiarumą
„Mes norime apie tai diskutuoti, kalbėtis, tikrai kalbėsimės ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Rezoliucija tai nėra įstatymas, tai patariamasis tarybos nutarimas, bet mes galvojame, kad privatūs renginiai turėtų išlikti. Lietuvoje fejerverkai kaip paslauga yra legali ir ją galima teikti legaliai.
Miesto pozicija gali kisti, miestas gali prisidėti, gali neprisidėti prie tokių renginių. Noriu pažymėti, kad mūsų fejerverkų festivalis yra labai populiarus ir vienas populiariausių Lietuvoje. Net ir pandeminiu laikotarpiu sulaukė daugiau nei 10 tūkst. gerbėjų ne tik iš Vilniaus miesto, bet ir iš kitų Lietuvos vietų, kitų šalių specialiai atvyksta į mūsų festivalį.
Rezoliucija tai nėra įstatymas. Lietuvoje fejerverkai kaip paslauga yra legalu ir ją galima teikti legaliai.
Todėl mes galvojame, kad Vilnius kaip miestas gauna papildomas pajamas iš viešbučių, restoranų, nes nemažai žmonių atvyksta ir lieka savaitgaliui. Natūralu, kad mes labiau populiariname vardą, negu suteikiame jam blogų atspalvių“, – kalbėjo O.Barkauskas.
Jis paminėjo Sidnėjų, kuris esą į naujamečius renginius, kuriuos lydi įspūdingi fejerverkai, investuoja apie 3 mln. eurų, o uždirba kelis kartus daugiau. Be to, esą pirotechnikos prekyba užsiimanti bendrovė registruota Vievyje, tad naudos šiuo atveju turi ir visa Elektrėnų savivaldybė, kurioje lieka šios bendrovės mokamas gyventojų pajamų mokestis.
Alternatyvų mato
Paklaustas apie alternatyvas įprastiems triukšmingiems fejerverkams, O.Barkauskas sako, kad verslas prisiderina prie įvairių situacijų:
„Dabar matome, kad pasaulyje populiarėja tylesni fejerverkai, kurie būtų draugiškesni aplinkai – paukšteliams, naminiams gyvūnams. Bet norėčiau pabrėžti, kad naminiai gyvūnai yra atsakomybė pačių jų šeimininkų, nes man yra nesuprantama, kaip per Naujus metus vidurnaktį galima vedžioti savo augintinį, kai aplinkui yra tiek daug triukšmo ir garso.
Noriu pabrėžti ir tai, kad Jungtinės Karalystės laukinių gyvūnų saugos organizacija yra pareiškusi, kad griaustinis kartais yra didesnis stresas, negu mūsų naudojami fejerverkai. Bet kalbant apie ateitį, tai, matyt, ateitis yra tokia, kad fejerverkų bus naudojama daugiau tylesnių – tokių kaip krentantis lietus, krioklys, mirksiukai danguje.“
Neretai minimi lazerių šou vis dėlto vargu ar pakeis įprastus fejerverkus, sako O.Barkauskas, kadangi jiems esą reikia išskirtinių orų sąlygų, nes bet kokie krituliai, net menkiausias rūkas, netinkama stebėjimo vieta lemia, jog įspūdžio reginys nebedaro.
„Fejerverkas matomas visam miestui, o lazeris, lazerinės programos – tik labai nedidelei bendruomenei. Jeigu susirenka dešimtys tūkstančių kokioje miesto aikštėje, tie žmonės paprastai būna nusivylę ir miestai sulaukia daugybės skundų“, – kalbėjo O.Barkauskas, nurodydamas, kad kai kurie Lenkijos miestai anksčiau atsisakė fejerverkų, bet dabar prie jų grįžo vėl.
Jo manymu, gal būtų geriau vienas profesionalus fejerverkas Naujųjų metų naktį, o atsisakyti paprastų fejerverkų, kurie dabar šaudomi vos ne kiekviename kieme.
Vilniaus savivaldybė teigia, kad šiemet per Naujuosius, kaip ir pernai, didelio miesto fejerverko nebus.
