Apie tai KTU bendruomenei trečiadienį pranešė pats P.Baršauskas.
„Įvertinęs ir gerai apgalvojęs įvairias aplinkybes, pažvelgęs į susidariusią situaciją iš šalies, šiandien paskelbiau, mano galva, patį teisingiausią sprendimą – traukiuosi iš užimamų pareigų“, – išplatintame pranešime teigia P.Baršauskas.
Jis nurodė įteikęs atsistatydinimo pareiškimą trečiadienį į pirmąjį posėdį besirenkančiai naujos sudėties KTU Tarybai.
Kaltinimus dėl galimo plagiato P.Baršauskas vadina melu.
Šiuo metu rengiu trečią monografijos leidimą, kuriame bus ištaisytas techninis brokas,
„Galiu ramia sąžine pasakyti, kad neatsakingai viešai pilamas purvas, jog habilitacijai skirta mano monografija yra „tyčinis plagiatas“, kad ją „ne pats rašiau“, yra melas. Monografijoje sugulė mano patirtis ir žinios, kurias per daugiau nei dešimt metų sukaupiau tiek gilindamasis į mokslinę literatūrą, tiek dirbdamas tarptautinių ryšių prorektoriumi, tiek konsultuodamas įmones tarptautinio verslo vadybos klausimais“, – tvirtina iš pareigų besitraukiantis KTU rektorius.
Jis kartojo pripažįstantis, kad rašant darbą padaryta techninių klaidų citavime, kad nepakankamai dėmesio skirta tekstui sutvarkyti.
„Tačiau šio mokslinio darbo esmė – mano mintys ir idėjos, kaip Vakaruose taikytus tarptautinio verslo vadybos principus pritaikyti Rytų ir Centrinėje Europoje, tarp jų – Lietuvoje. Šiuo metu rengiu trečią monografijos leidimą, kuriame bus ištaisytas techninis brokas“, – aiškina P.Baršauskas.
KTU rektorius teigia tapęs sistemingo puolimo auka, šio puolimo iniciatoriais jis įvardijo aukštojo mokslo reformos, numatančios didžiųjų universitetų jungimą, oponentus. Konkrečių asmenų šiuo atveju P.Baršauskas nenurodė, tačiau teigė, kad aukštojo mokslo reforma jo kritikams atrodė „kaip baisiausias košmaras“.
„Tačiau kuo toliau, tuo aiškiau, jog daryti skausmingus, nepatogius, tačiau Lietuvos aukštojo mokslo ateičiai būtinus sprendimus pasiryžę nedaugelis. Pokyčių priešininkai bet kokia kaina siekia sužlugdyti net menkiausias permainas, diskredituoti geriausias idėjas. Dėl šių priežasčių ir aš, ir KTU tapome aršaus ir sistemingo puolimo objektu (...) Matyt, jie turi, ką prarasti, kad tokie dideli žmogiškieji ir finansiniai ištekliai metami siekiant iš savo kelio pašalinti vieną žmogų“, – pareiškime teigia P.Baršauskas.
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius šiuo metu tiria skundą dėl galimų plagijavimo atvejų KTU rektoriaus habilitaciniame darbe. Skundą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai pateikė buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Algirdas Avižienis. Jo teigimu, P.Baršausko monografijoje yra daugybė plagijavimo atvejų.
KTU Akademinės etikos kolegija po automatinio P.Baršausko publikacijos patikrinimo paskelbė, kad monografijoje esama citavimo problemų, tačiau plagiato nėra.
Praėjusią savaitę KTU išplatino kadenciją baigusios universiteto tarybos pareiškimą, kad dėl mestų kaltinimų plagijavimu universiteto rektoriui P.Baršauskui atsistatydinti nereikia. Naujoji universiteto taryba į posėdį renkasi trečiadienį.
Pateikiame neredaguotą P.Baršausko studentams išplatintą laišką:
Mieli studentai,
Įvertinęs ir gerai apgalvojęs įvairias aplinkybes, pažvelgęs į susidariusią situaciją iš šalies, šiandien paskelbiau, mano galva, patį teisingiausią sprendimą – traukiuosi iš užimamų pareigų. Kiekvienai veiklai, kurios gyvenime esu ėmęsis, skiriu visą savo laiką, žinias, patirtį ir energiją – ar tai būtų sportas, ar mokslas, ar verslas, ar vadyba. Baigęs aktyvią mokslinę karjerą, visa galva pasinėriau į šiuolaikiškos vadybos, efektyvaus valdymo principų diegimą Universitete.
Esu įsitikinęs, kad didelę organizaciją turi valdyti profesionalūs vadybininkai, sugebantys efektyviausiai suvaldyti ir panaudoti finansinius, žmogiškuosius išteklius. Ne išimtis ir universitetai.
KTU – pirmoji aukštoji mokykla šalyje, inicijavusi ir įvykdžiusi vidinę reformą, kuri palietė visas jos veiklos sritis – studijas ir mokslą, personalo ir ūkio valdymą. Savo pavyzdžiu, pasiektais rezultatais parodėme, kokiu keliu reikia eiti universitetų valdyme, kaip turi vystytis Lietuvos aukštasis mokslas.
Per šešerius metus kartu nuveikėme daug. Norisi dar daugiau. Tam reikia reformuoti visą šalies aukštojo mokslo sistemą. Reikia apjungti studijų ir mokslo potencialą, siekiant didinti tarptautinį konkurencingumą, pritraukti Lietuvos ir užsienio talentus, tapti regiono lyderiais.
Tai ir buvo pagrindinis mano tikslas ryžtantis antrajai kadencijai rektoriaus pareigose – pradėti stipriausių, geriausių universitetų susijungimus. Tam įdėjau labai daug laiko ir pastangų. Į aukštojo mokslo reformos būtinumą atkreipė dėmesį politikai, žiniasklaida, visuomenė, buvo imtasi konkrečių veiksmų.
Tačiau kuo toliau, tuo aiškiau, kad jog daryti skausmingus, nepatogius, tačiau Lietuvos aukštojo mokslo ateičiai būtinus sprendimus pasiryžę nedaugelis. Pokyčių priešininkai bet kokia kaina siekia sužlugdyti net menkiausias permainas, diskredituoti pačias geriausias idėjas. Dėl šių priežasčių ir aš, ir KTU tapome aršaus ir sistemingo puolimo objektu. Paskutinė viešųjų ryšių ataka, kurią surengė reformos priešininkai, sukėlė didelį ažiotažą viešojoje erdvėje: yra daug politinio susidorojimo požymių.
Galiu ramia sąžine pasakyti, kad neatsakingai viešai pilamas purvas, jog habilitacijai skirta mano monografija yra „tyčinis plagiatas“, kad ją „ne pats rašiau“, yra melas.
Galiu ramia sąžine pasakyti, kad neatsakingai viešai pilamas purvas, jog habilitacijai skirta mano monografija yra „tyčinis plagiatas“, kad ją „ne pats rašiau“, yra melas. Monografijoje sugulė mano patirtis ir žinios, kurias per daugiau nei dešimt metų sukaupiau tiek gilindamasis į mokslinę literatūrą, tiek dirbdamas tarptautinių ryšių prorektoriumi, tiek konsultuodamas įmones tarptautinio verslo vadybos klausimais. Pripažįstu, kad yra padaryta techninių klaidų citavime, kad nepakankamai dėmesio skyriau teksto sutvarkymui. Tačiau šio mokslinio darbo esmė – mano mintys ir idėjos, kaip Vakaruose taikytus tarptautinio verslo vadybos principus pritaikyti Rytų ir Centrinėje Europoje, tame tarpe – Lietuvoje.
Šiuo metu rengiu trečią monografijos leidimą, kuriame bus ištaisytas techninis brokas. Kodėl buvo ištrauktas beveik 20 metų senumo darbas – akivaizdu. To neslepia ir mane juodinantys, moralizuojantys asmenys, į kurių reputaciją pasigilinus – būtų rasta visko. Atrodytų pagaliau išjudėjusi aukštojo mokslo reforma, kurios vienas iš iniciatorių esu, jiems pasirodė kaip baisiausias košmaras. Matyt, jie turi ką prarasti, kad tokie dideli žmogiškieji ir finansiniai ištekliai metami siekiant iš savo kelio pašalinti vieną žmogų. Valstybiškai žiūrint – sprendimai, skirti vienam iš konteksto ištrauktam asmeniui, o ne visos sistemos peržiūra, verčia problemas suktis uždarame rate.
Šiandien prisieks ir darbą pradės naujoji KTU taryba – svarbiausias neakademinis strateginis Universiteto valdymo organas. Pasinaudodamas šia proga, Tarybai įteikiau atsistatydinimo raštą. Nematydamas galimybių savo kadencijos metu įgyvendinti svarbiausio tikslo – pradėti universitetų susijungimą, palaipsniui sukuriant Kaune vieną stiprų tarptautinio lygio universitetą, toliau kovoti su mane šmeižiančiomis įtakingomis jėgomis nebematau prasmės. Neabejoju savo teisumu, tačiau Universitetas yra svarbiausias mano prioritetas, todėl nenoriu, kad pašaliniai dalykai trukdytų jo veiklą.
Gyvename teisinėje valstybėje, todėl toliau, kaip jau minėjau, žadu asmeniškai gintis teisinėmis priemonėmis. Noriu tarti didelį dėkui jums, mieli studentai, taip pat kolegoms, verslo atstovams, kurie man skambino, rašė laiškus, išreikšdami palaikymą viso dvejus metus trunkančio sistemingo puolimo metu.
