Tokie siūlymai nuskambėjo Savivaldybės tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete, kuriame veiksmų planą pristatė schemos rengėjai „Sweco“. Po pristatymo pastabų turėjo ir Savivaldybės atstovai, ir Smiltynės gyventojai.
Brangiausia investicija – dviračių takai
Sudarytame veiksmų plane pabrėžiama būtinybė atitikti teritorijų ir strateginiam planavimui keliamus reikalavimus. Taip pat būtina užtikrinti kurortinėms teritorijoms keliamus aplinkosauginius reikalavimus, tarp kurių – antropogeniniai oro taršos, elektromagnetinės taršos ir aplinkos triukšmo tyrimai.
Susitikime buvo kalbėta ir apie svarbą Smiltynėje įsteigti asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinį bei pritaikyti KNNP lankytojų centro infrastruktūrą specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.
Jau iki 2019 metų numatytas prioritetas galimybių studijai dėl nuotekų tvarkymo galimybių įvertinimo Smiltynės teritorijoje, kuri kainuotų apie 25 tūkst. Eur.
Pagal sudarytą planą daugiausiai turėtų kainuoti dviračių tako įrengimas nuo Naujosios perkėlos iki Senosios perkėlos, kurio ilgis – apie 2,1 km. Darbams numatyta kaina – apie 540 tūkst. Eur. Tačiau šiuo metu norima prioritetą skirti Smiltynės g. nuo Senosios perkėlos iki Jūrų muziejaus, pritaikant kelią tik bemotoriam ir aptarnaujančiam transportui. Tokie darbai kainuotų dar apie 445 tūkst. Eur.
Prioritetas – kanalizacijai
Būtent noras riboti motorinį transportą sulaukė daugiausiai diskusijų. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, reikėtų svarstyti alternatyvų galimybę.
„Pats paprasčiausias sprendimas yra riboti. Tačiau problema neišsispręs. Jau dabar automobiliai netelpa aikštelėse. Eismas gali būti ribojamas, bet tai yra sezono problema. Žiemos sezonu tai neturėtų būti taikoma. Pas mus vis daugiau atvažiuoja neįgaliųjų. Muziejus jiems tapo pritaikytas, dėl to atvažiuoja grupėmis su autobusais“, – sakė O.Žalienė.
„Sweco“ atstovų buvo paprašyta daugiau dėmesio skirti dviračių takams, esą jie dėl saugumo privalo būti atskirti nuo pėsčiųjų takų.
Smiltynės atstovų kritikos sulaukė noras prie pėsčiųjų takų įrengti šešių metrų aukščio apšvietimą. Esą apskritai noras apšviesti takus gali konfliktuoti su Miškų įstatymų, kadangi Savivaldybei priklauso tik gatvė palei Kuršių marias.
Pasak vietos gyventojo Remigijaus Dailidės, pagal įstatymą daugiau nei pusė gyventojų neturi teisės privažiuoti prie savo namų, nes teritorija priklauso Miškų urėdijai. Tačiau jis kaip pagrindinę problemą išskyrė kanalizacijos sistemos trūkumą.
Jam pritarė uostamiesčio vyriausiasis architektas Almantas Mureika ir komiteto narys Valdemaras Anužis.
„Visur, kur tik lankosi mūsų gyventojai, pasinaudoti tualetu galimybės yra prastos. Jeigu to nesutvarkome, apie visa kita net nereikia pradėti kalbėti“, – sakė V.Anužis.
Jeigu miestas nuspręstų įgyvendinti visus „Sweco“ siūlomus Smiltynės atnaujinimo darbus, jie kainuotų apie 3 milijonus eurų.
