Seimo valdyba trečiadienį pritarė darbo grupės, kuriai vadovavo parlamento vicepirmininkas Česlovas Stankevičius, parengtiems siūlymams ir perdavė juos svarstyti atitinkamiems komitetams. Darbo grupės dėmesio sulaukė dvi dešimtys Seimui atskaitingų institucijų, kurias parlamentą įgaliojo įsteigti Konstitucija arba kurios tiesiog padeda Seimui formuoti ir vykdyti valstybės politiką svarbiose srityse. Tarp minėtųjų yra ir tokių, kurios vykdo įstatymų leidžiamosios valdžios sričiai nebūdingas funkcijas.
Darbo grupės nuomone, nėra pagrindo keisti Vyriausiosios rinkimų, Vyriausiosios tarnybinės etikos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijų, Seimo bei valstybės kontrolierių įstaigų, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Lietuvos mokslo bei Nacionalinės sveikatos tarybų statuso. Priklausomumo pertvarkos išvengti turėtų ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, o Seimo Žmogaus teisių komitetas siūlė jį perduoti vykdomosios valdžios žinion.
Tačiau bendru sutarimu nuspręsta, kad tikslinga sujungti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos administracijas, nors kontrolierius kaip valstybės pareigūnus palikti atskirtus. Taip pat manoma, kad būtų racionalu sujungti Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Etninės kultūros globos tarnybą. Tokia institucija galėtų vadintis Valstybinė kultūros paveldo tarnyba.
Penkios Seimui atskaitingos valstybinės institucijos, politikų nuomone, apskritai neturi nieko bendra su įstatymų leidžiamąja valdžia. Todėl Vyriausybei siūloma apsispręsti dėl Konkurencijos tarnybos bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo statuso. Darbo grupė pritarė Vyriausybės siūlymui panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atskaitingumą Seimui ir prijungti ją prie Ryšių reguliavimo tarnybos.
Palaimintas ir kitas Vyriausybės sprendimas, leisiantis atsikratyti Vertybinių popierių komisijos. Ją numatoma apskritai likviduoti, o funkcijas perduoti Lietuvos bankui.
Parlamentarai, suabejoję Privatizavimo komisijos veiklos tikslingumu, siūlo Vyriausybei įvertinti pasikeitusias aplinkybes ir priimti sprendimą dėl šios institucijos.
Politikų nuomone, pakeitus kai kurių įstaigų „šeimininką“ arba jas tiesiog panaikinus, ne tik palengvės Seimo kaip steigėjo pečius slegianti biurokratizmo našta, bet ir bus racionaliau naudojami įvairūs ištekliai, įskaitant finansinius.
Su Seimui atskaitingų įstaigų pertvarkos projektu, parengus būtinas įstatymų pataisas, parlamentarus ketinama supažindinti per plenarinį posėdį. Č.Stankevičius mano, kad įgyvendinti tris pertvarkos kryptis apimantį planą realiai įmanoma iki kitų metų vidurio.
Tobulinant atskaitingų institucijų valdymą, be kita ko, siūloma jas įkurdinti valstybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, atsisakant nuomos iš privačių asmenų, centralizuotai spręsti jų buhalterinės apskaitos, materialinių išteklių, informacinių technologijų bei transporto klausimus.
Č.Stankevičius prognozuoja, kad įgyvendinti darbo grupės parengtus siūlymus neturėtų būti sudėtinga. Natūralu, kad laiko užims įstatymų pataisų parengimas ir priėmimas. Paklaustas, ar atskaitingų institucijų pertvarka palengvins seimūnų darbų naštą, Č.Stankevičius sutiko, kad dabar Seimas užverstas įvairiausiomis ataskaitomis, kurios neretai nieko bendra su įstatymų leidėjais neturi.
Pasak darbo grupės vadovo, ateityje atsiskaitančioji institucija savo veiklos analizę turėtų pateikti tik tą sritį kuruojančiam parlamento komitetui. „O Audito komitetas peržiūrėtų, kaip naudojamos biudžeto lėšos, atkreiptų dėmesį į ūkio klausimus. Ir tik būtiniausiu atveju, iškilus didelių problemų, ataskaitą svarstytų visas Seimas“, – sakė Č.Stankevičius.
