Teršėją galimai rado
Kilus skandalui dėl Neryje plūduriuojančių plastmasės gabaliukų, pirmadienį imtasi ieškoti galimų teršėjų. „Vilniaus vandenys“ tvirtino, kad aiškinamas, kas į nuotekų tinklą išpylė neleistinų teršalų, kurių tinkle neturėtų būti: „Panašu, kad būta momentinio taršos pliūpsnio, kadangi valymo įrenginiuose plastiko dalelių nematyti. Ypatingą dėmesį ir kontrolę skiriame nuotekoms iš gamybinių teritorijų. Gali būti, kad aplinkosaugininkams paskelbus apie sugriežtinamą kontrolę namų ūkiai ar verslas gali suskubti taip atsikratyti teršalų.“
Ir, atrodo, teršėjas buvo surastas. Pavakarę iš įvykio vietos apie tai pranešė vicemeras V.Benkunskas, parodydamas vaizdą, kaip iš šulinio paimamas vandens mėginys, o jame plūduriuoja plastmasės atliekos. Esą vizualiai jos tokios pačios, kokios aptiktos ir Neryje savaitgalį.
Vakare vicemeras paskelbė, kad Sandėlių gatvėje esančioje Vilniaus vandenų siurblinėje buvo paimti nuotekų mėginiai, kuriuose matosi kažkas labai panašaus į tas smulkinto plastiko drožles iš Neries.
„Vizualiai taršalai labai panašūs. Antstolio užplombuoti mėginiai bus pateikti laboratoriniams tyrimams. Svarbi detalė – į šią siurblinę iš kitur atliekos patekti neturi jokios galimybės – tik iš konkrečios įmonės teritorijos. O joje matosi kalnai plastiko, atvežti iš mechaninio biologinio apdorojimo gamyklos, neva, antriniam perdirbimui.
Beje, kai tik paėmėme nuotekų mėginius, kažkaip netikėtai į siurblinę pasileido didesnė vandens srovė. Gerai, kad spėjome laiku. Vėliau atvykus aplinkosaugininkams, bandėme patekti į įmonės teritoriją, tačiau įsileisti buvo tik aplinkos apsaugos specialistai ir Vilniaus vandenų technikas. Jų fiksuotas nuotraukos iš vidaus taip pat pridedu. Taip pat šiandien jau kreipiausi į prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatų pažeidimo ir to sąlygoto gamtos teršimo. Visa surinkta medžiaga taip pat bus perduota teisėsaugai“, – rašė vicemeras.
Tirs, kaip tai nutiko
15min sulaukė ir „Ecso“ įmonių grupės vadovo Vlado Venskutonio komentaro. Jame teigiama, kad bus atliekamas vidinis tyrimas.
„Viena pagrindinių mūsų veiklos sričių – plastiko atliekų perdirbimas į plastiko granules, kurios iš naujo panaudojamos plastiko gaminių gamybos procese. Per mėnesį įmonė perdirba apie 1500 tonų plastiko atliekų, tokiu būdu reikšmingai prisidėdama prie aplinkos taršos plastiko atliekomis mažinimo.
Kadangi plastiko atliekos yra pagrindinė įmonės žaliava, įmonė neturi jokio ekonominio intereso šią savo žaliavą išleisti į nuotekų sistemą. Plastiko perdirbimo procesas įmonėje yra standartizuotas, griežtai prižiūrimas, nuolat tobulinamas ir vykdomas laikantis visų aplinkosaugos reikalavimų. Vykstant natūraliam perdirbimo procesui, minimalus leistinas kiekis kietųjų dalelių gali patekti į nuotekų valymo įrenginius, tačiau įmonė vandens nuotekų valdymą yra sutartimi patikėjusi UAB „Vilniaus vandenys“, todėl visos įmonės nuotekos keliauja į UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų valymo įrenginius. Įmonė neturi pagrindo abejoti, kad UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų valymą atlieka pagal visus galiojančius reikalavimus.
UAB „Ecso“ bendradarbiauja su atsakingomis institucijoms, sudarė sąlygas UAB „Vilniaus vandenų“ atstovams bei aplinkosaugos pareigūnams atlikti tyrimą įmonės gamybos ceche, taip pat pradėjo vidinį tyrimą. Įmonė ir toliau visapusiškai bendradarbiaus su visomis institucijomis ir yra pasirengusi suteikti visą reikiamą informaciją“, – teigė vadovas.
Informacija apie taršą pasikartojo
Tačiau tai dar nebuvo istorijos pabaiga. Kaip feisbuke parašė V.Benkunskas antradienį, „ką tik gauta informacija, kad iš UAB „Ecso“ ir toliau plaukia plastiku užterštos nuotekos“.
„Vakar vakare, po mūsų reido, nuotekos bėgo be plastiko atliekų. Bet, matyt, tai buvo tik dūmų uždanga. „Vilniaus vandenys“ jau užblokavo nuotekų iš šios įmonės patekimą į miesto nuotekų tinklus.
Su antstolio fiksavimu paimtas nuotekas, atitekančias iš UAB „Ecso“ teritorijos, perdavėme laboratoriniams tyrimams. Turime gauti atsakymą, ar tai, kas rasta įmonės nuotekose, sutampa su tuo, kas atkeliavo į Vilniaus vandenų nuotekų valyklą. Toks formalus atsakymas reikalingas siekiant konstatuoti Nuotekų tvarkymo reglamento pažeidimą, kas sąlygojo gamtos taršą, su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Ši informacija taip pat bus perduota ir prokuratūrai“, – teigė vicemeras.
Taip pat jis informavo, kad Vilniaus vandenų nuotekų valykloje ruošiamasi plauti plastiku aplipusios sienelės ir kitaip bandoma išvalyti įrenginius nuo atitekėjusių teršalų, ieškoma bent kiek tvaresnio techninio sprendimo, kuris leistų sugaudyti smulkias ir lengvas frakcijas, jei tokie atvejai pasikartotų.
„Bet visiškai susitvarkyti su tokiais teršalais bus galima tik įgyvendinus nuotekų valyklos rekonstrukciją, nes 1985 m. pastatyta technologija akivaizdžiai nebeatitinka šių laikų pramonės galimybių teršti.
Vilniaus vandenys turi 188 siurblines, kurios paduoda nuotekas į valymo įrenginius. Net ir po vakarykščio reido, nesame tikri, ar nėra daugiau tokių, kurie bando išsivalyti savo veiklos pėdsakus. Todėl tinklų operatoriai apžiūri visas šias siurblines, ieškodami galimos taršos“, – teigė V.Benkunskas.
Vicemeras paragino visus siųsti pranešimus apie gamtos taršą.
Rado, nes pastebėjo ne kartą
Paulius Davidavičius, visuomeninės asociacijos „Lašišos dienoraštis“ narys, 15min pasakojo, kad prie upės dažnai leidžia laiką, žvejoja, todėl mato, kas darosi upių pakrantėse.
„Čia nėra ar dumbliai, ar sąnašos, ar potvynio nuo dumblo pakeltos nuosėdos. Čia yra atliekos. Pradėjo asociacijos nariai ieškoti, kur čia gali būti. Žvejojo netoli Grigiškių, netoli valymo įrenginių ir prasidėjo toks detektyvas. Bet tai tikrai ne pirmi metai, buvo tai fiksuota ir anksčiau, tik dabar kažkaip tai pasigavo politikai, žiniasklaida“, – tikino jis.
Visuomenininkas sutinka, kad šiuo metu aplinkosaugai viešojoje erdvėje skiriamas didesnis dėmesys, vis dėlto priminė ir spalį Alytuje degusių padangų istoriją – gaisras užgesintas, o kas toliau, kas pasikeitė? „Kol pirštu neparodai, tol niekas nesikeičia. Man atrodo, taip neturėtų būti, ne nevyriausybininkai turėtų tokius dalykus kontroliuoti“, – nusivylimo neslėpė P.Davidavičius.
Anot asociacijos nario, visuomenininkai patys savo lėšomis nudirba daug darbų – tykoja brakonierių, ieško taršos šaltinių, tačiau tuo užsiimti turėtų aplinkosaugininkai.
Nuotekų nebepriima
„Vilniaus vandenys“ pranešė, kad antradienį nutraukė nuotekų priėmimą iš galimo teršėjo, po to kai įsitikino, kad smulkintos plastiko dalelės ir toliau patenka į nuotekų tinklą.
„Vilniaus vandenys“ pirmadienį vakare nustatė galimą taršos šaltinį, kuris smulkinto plastiko dalelėmis užteršė nuotekų tinklą, Vilniaus nuotekų valyklą ir Neries upę. Jis buvo nustatytas atlikus vidinį tyrimą. Bendradarbiaujant su aplinkosaugininkais tiriama, kuri iš trijų vienu ir tuo pačiu adresu registruotų įmonių galėjo išleisti atliekas į nuotekų tinklą.
Tiek vakar, tiek šiandien šalia galimo teršėjo teritorijos buvo paimti nuotekų mėginiai, kuriuose vizualiai matomos smulkinto plastiko dalelės yra panašios į pastebėtas prie Vilniaus nuotekų valyklos išleistuvo. Vakar galimą pažeidimą fiksavo antstolis. Visa informacija perduota aplinkosaugininkams, kurie toliau tirs šį teršimo atvejį“, - pranešė bendrovė.
Taip pat pranešime apgailestaujama, kad techninės Vilniaus nuotekų valyklos galimybės neleido sulaikyti visų itin smulkių plastiko dalelių ir dalis jų pateko į aplinką: „Imamės visų priemonių, kad tarša būtų sustabdyta. Esame įsitikinę, jog gamtai padarytą žalą privalo atlyginti teršėjas.“
Kas padaryta ir kas bus daroma iki Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijos? Pirmiausia ties nuotekų išleistuvu į Nerį buvo įrengtos kelios boninės užtvaros. Gaminami bei bus sumontuoti išleidimo kanaluose papildomi filtrai, kurie turėtų išfiltruoti smulkias plastiko daleles. Taip pat įrengtos vaizdo kameros, kad realiu laiku būtų galima stebėti išleidžiamas išvalytas nuotekas.
„Pažymime, jog valykla nėra pritaikyta tokio pobūdžio atliekoms. Plastikas yra atlieka ir turi būti sutvarkomas pagal Atliekų tvarkymo įstatymą. Valykloje naudojame mechaninį ir biologinį valymą. Tokioms dalelėms mechaninis nuotekų valymas nėra pritaikytas. Jis gali pašalinti tik didesnius nei 6 mm nešmenis. Šiuo metu patekusios, smulkios plastiko dalelės yra ženkliai mažesnės nei 6 mm, todėl mūsų turima technologija negali jų pilnai nugriebti. Biologinis valymas neskaido plastiko“, - teigia „Vilniaus vandenys“.
Įmonė informavo sustiprinusi įmonių kontrolę, o ypač tų, iš kurių atiteka padidintos taršos nuotekos. Jų yra apie 500. Mėginiai iš įmonių nuotekų šulinių bus imami ir savaitgaliais, ir naktimis. Ypatingas dėmesys skiriamas neplaniniams įmonių patikrinimams bei mėginių paėmimui iš anksto nepranešus.
Įsikūrusi įmonių grupė
Antradienio rytą V.Benkunskas BNS sakė, kad Vilniaus savivaldybė bei aplinkosaugininkai tiria galimos taršos plastiku mėginius iš sostinėje įsikūrusios įmonės „Ecso“. Adresu Sandėlių g.16 yra įsikūrusios trys įmonės, bet visos priklauso tai pačiai grupei.
„Yra trys įmonės po vienu pavadinimu, tai UAB „Ecso“, jie iš esmės perdirba panaudotą plastiką. Specialistai atsekė, iš kurio šaltinio tos nuotekos teka. Patikrinus būtent prie tos įmonės nuotekų šulinį, jų nuotekose buvo rasta labai panašių drožlių, kokios ir buvo atitekėjusios į Vilniaus nuotekų valyklą. Laboratoriniais tyrimais nustatysime, ar tai – tos pačios atliekos“, – sakė V. Benkunskas.
Anot vicemero, šalinti tokias atliekas su nuotekomis draudžia Atliekų tvarkymo reglamentas, todėl jis sako dar pirmadienį kreipęsis į prokurorus, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pažeidimų ir gamtos teršimo.
Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas Žilvinas Lefikas BNS teigė, kad aplinkosaugininkai, pirmadienį apžiūrėję teritoriją, konkrečiai nenustatė, kad smulkintas plastikas iš šios įmonės būtų patekęs į miesto nuotekų valymo įrenginius.
„Ta įmonė, kurią apžiūrėjome – yra galimybės iš jos patekti toms gamybinėms atliekoms į nuotekas. Bet mes konkretaus fakto, kad patenka, nenustatėme. Priimtas sprendimas atlikti įmonės neplaninį patikrinimą dėl galimo plastiko patekimo“, – BNS sakė Ž. Lefikas.
Anot jo, įmonės atstovai bendravo geranoriškai, pažadėjo pateikti visus įrenginių brėžinius. Įprastai toks patikrinimas atliekamas per 20 darbo dienų, terminas gali būti pratęstas dar 20-čiai dienų.
