„Patį klausimą reikėtų labai paprastai formuluoti, kad kiekvienas suprastų (...). Pačioje formuluotėje, dabar balsavimo dokumente buvo labai kebliai, teisiškai suformuluota ir greičiausiai ne kiekvienas suprato, ką tai reiškia. Visų pirma reikia orientuotis į tautiečius, kad tai būtų kiekvienam žmogui suprantama ir priimtina“, – BNS sakė D.Henke.
„Tik diskusijų pagrindu bus galima ruoštis kitam žingsniui ir ateityje organizuoti ar naują referendumą, ar ieškoti dar kitų būdų“, – teigė ji.
Pasak PLB pirmininkės, dvigubos pilietybės klausimas turės būti sprendžiamas toliau.
„Tikiuosi, kad būsimo prezidento ar prezidentės dienotvarkėje šis klausimas bus vienas pirmųjų, kuris turės būti sprendžiamas“, – sakė D.Henke.
Referendume dėl dvigubos pilietybės siūlyta išplėsti pilietybės institutą taip, kad Lietuvos pasą galėtų išsaugoti žmonės, gavę „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“.
Kad dvigubos pilietybės institutas būtų išplėstas, už tai referendume turėjo balsuoti ne mažiau kaip 1 mln. 236 tūkst. 203 rinkėjai, tai yra daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.
Suskaičiavus 1424 iš 1972 apylinkių duomenis, referendume dėl pilietybės išsaugojimo dalyvavo 49,48 proc. rinkėjų, už pataisas balsavo 72 proc., prieš – 25 proc. rinkėjų nuo dalyvavusių skaičiaus.
