„PLB šitokiam siūlymui dėl referendumo visiškai nepritaria, nes yra bent trys aiškūs trukdžiai. Vienas iš jų yra elektroninis balsavimas, nes jo nėra ir jo nesugebės įvesti iki 2016 metų. Antra, pačios politinės partijos nėra vieningos šiuo klausimu. O trečia, Referendumo įstatymas yra labai griežtas“, – BNS sakė D.Henkė, šią savaitę susitikusi su Lietuvos valdžios atstovais.
Seimas svarsto siūlymą referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo skelbti 2016 metų rudenį – tą pačią dieną, kai Lietuvoje vyks parlamento rinkimai.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Dėl to būtina surengti referendumą, o Konstitucijos pataisa būtų priimta, jeigu už ją balsuotų daugiau kaip pusė visų piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Pasak PLB pirmininkės, jei referendumas bus organizuojamas svarstomu laiku ir tokiomis sąlygomis, jis neįvyks.
Ji teigė, kad balsavimas internetu paskatintų užsienio lietuvius apskritai dalyvauti rinkimuose, tačiau tam reikia ne tik tokio pobūdžio balsavimo, bet ir aktyvesnės užsienio lietuvių bendruomenių veiklos.
Šiam tikslui, taip pat švietimo ir kultūros puoselėjimui, PLB įsteigė Plėtros komisiją.
„Jeigu lietuvių iš tikrųjų daugėja, tai poreikis burtis taip pat didėja. Tokios komisijos darbai bus juos burti, motyvuoti ir paraginti mūsų bendriems tikslams: švietimui, mokyklėlių kūrimui ir kultūrai“, – kalbėjo D.Henkė.
Tuo metu, pasak jos, dviguba pilietybė yra pagrindas užsienio lietuviui būti „aktyviu ir naudingu“ Lietuvai.
„Tai moralinis poreikis turėti tą galimybę išsaugoti pilietybę“, – sakė PLB pirmininkė.
Užsienyje gyvena per 619 tūkst. lietuvių, rodo oficiali statistika. Naujausios Užsienio reikalų ministerijos apklausos duomenimis, į Lietuvą neketina grįžti 30 proc. emigrantų.
D.Henkė sako, kad tai – natūralu globaliame pasaulyje, tačiau vis dėlto ji pasigenda Lietuvos strategijos, kaip bendradarbiauti su užsienyje gyvenančiais lietuviais, kaip skatinti juos grįžti į šalį ar bendradarbiauti su Lietuva už jos ribų.
„Tiesiog reikia sutarimo valstybėje, ką mes darome ir kaip žiūrime į šią problemą. Aš asmeniškai pasigendu konkrečios strategijos, pasižiūrint į kaimynus, kitas pasaulio šalis, kaip jie elgiasi su šia problema“, – sakė ji.
„Būkime geri lietuviai užsienyje, rodykime, kokie mes patys gyvendami užsienyje būsime, tokią matys Lietuvą pasaulis. Juk nuo to priklauso ir investicijos, ir turizmas, ir šalies įvaizdis“, – pridūrė PLB vadovė.
D.Henkė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke išrinkta liepos viduryje PLB Seime. Ji 23 metus gyvena Hamburge, Vokietijoje.
