„Reikia susivokti, kad nepakeitus buvusio referendumo sąlygų, einant 2024 metais su tomis pačiomis sąlygomis labai sunku gauti naują rezultatą. Jei pritrūks nors vieno balso, sprendimas bus atidėtas, ir jau šiandien, jau vakar mes turime kalbėti ir apie planą B: o kas bus, jei referendumas bus kaip ir 2019 metais su tokiu rezultatu“, – per spaudos konferenciją Seime ketvirtadienį sakė D.Henke.
Pasaulio lietuvių atstovė kėlė klausimą ir dėl to, ar referendumas yra vienintelis kelias, kad gimimu Lietuvos pilietybę įgiję žmonės ją galėtų išlaikyti ir tapę kitų valstybių piliečiais.
„Mums reikia kalbėti, ar iš tiesų jau tikrai nebėra kitų sprendimo būdų, dabar pasirinktas įrankis referendumu, kad tauta nuspręstų ir dar kartą pasisakytų tuo pačiu klausimu“, – sakė D.Henke.
Konstitucijos pakeitimas daugybinei pilietybei įteisinti numatytas kartu su 2024 metais vyksiančiais prezidento rinkimais. Referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo jau vyko 2019 metų gegužę kartu su prezidento rinkimais, tačiau tuomet nepavyko priimti Konstitucijos 12 straipsnio pataisos.
Nors už dvigubos pilietybės galimybę balsavo 73 proc. dalyvavusiųjų referendume arba daugiau kaip 900 tūkst. rinkėjų, Konstitucijos pataisai priimti pritrūko apie 300 tūkst. balsų.
Kad Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės būtų pakeistas, pataisą privalėjo palaikyti daugiau kaip pusė visų rinkėjų, tuo metu tai buvo ne mažiau kaip 1,23 milijono.
PLB vadovė kalbėdama apie būsimą referendumą pabrėžė, jog itin svarbu, kad šalies vadovai ir politikai būtų vieningi šiuo klausimu.
„Svarbiausia, kad Lietuvos valstybės vadovai irgi kalbėtų viena gaida, kodėl pilietybės išsaugojimas svarbus ir kodėl tas referendumas bus toks svarbus. Pirmiausia, kas galėtų būti skirtumas nuo 2019 metų, nes tuo metu valstybės vadovai buvo absoliučiai nevieningi tuo klausimu, komunikacine prasme buvo net kenkiama, pasakyčiau taip drastiškai“, – kalbėjo D.Henke.
Anot jos, dabar teikia vilčių tai, kad daugybinės pilietybės įteisinimas įrašytas Vyriausybės programoje. „Tai rodo, kad bent valdančios partijos susitelkė tuo klausimus ir rado bendrą sprendimą“, – pabrėžė PLB valdybos pirmininkė.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams. Šiam Konstitucijos skirsniui taikoma didesnė apsauga ir jis keičiamas ne paprasta, o visų piliečių dauguma.
Praėjusios kadencijos Seimas buvo priėmęs pataisas, nuleidusias balsų kartelę referendumui dėl pilietybės, tačiau tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė jas vetavo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.
Pilietybės klausimus svarstė šią savaitę Vilniuje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas. Jo metu PLB valdybos pirmininke trečiai kadencijai buvo perrinkta Vokietijos lietuvių atstovė D.Henke.
D.Henke Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovauja nuo 2015 metų.
