Šiam tikslui Lentpjūvės gatvėje už 520 tūkst. eurų buvo įsigytas pastatas.
„Čia bus galima apgyvendinti iki 28 asmenų – vyrų ir moterų. Inicijuodama pusiaukelės namų plėtrą, Lietuvos kalėjimų tarnyba stengiasi, jų tinklą Lietuvoje paskirstyti taip, kad po vienus pusiaukelės namus būtų kiekvienoje Lietuvos apskrityje“, – BNS teigė Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovė Virginija Vervečkaitė.
Pasak jos, tokia plėtros kryptis pasirinkta atsižvelgiant į statistiką, nes nemaža dalis asmenų, atlikusių bausmę įkalinimo įstaigoje, grįžta gyventi ten, kur yra įsikūrę jų artimieji.
Pasak jos, pusiaukelės namams yra keliami papildomi reikalavimai – tais atvejais, kuomet galimybės perimti pastatą nėra, vertinami yra ir privataus sektoriaus pasiūlymai. Taip pat pusiaukelės namų įstaigų specifika bei suderinamumas su gyventojų bendruomenės poreikiais yra vertinamas su vietos policijos atstovais.
Kitą savaitę, lapkričio 16 dieną, planuojamas susitikimas su Plungės bendruomene rajono savivaldybės salėje, jiems planuojama pristatyti pusiaukelės namų koncepcija.
Susitikime dalyvaus Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos probacijos tarnybos, policijos atstovai.
Veikia septynios įstaigos
Lietuvoje nuo 2016 metų veiklą vykdo septyni pusiaukelės namai, jie veikia Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Pravieniškėse, Panevėžyje, Šiauliuose ir Tauragėje.
Neseniai pranešta apie planus statyti pusiaukelės namus ir Kauno rajone, Domeikavoje, tačiau tam priešinasi vietiniai gyventojai, miesto ir rajono savivaldybės. Nepritariantieji projektui sako, kad vietovė tankiai apgyvendinta, šalia progimnazija, ją nuo būsimo pusiaukelės namų pastato skiria nepilni 300 metrų, šalia taip pat yra ir vaikų darželių. Žmonės nerimauja, ar bus užtikrinta saugi aplinka.
Anksčiau pusiaukelės namus ketinta statyti ir kitame kaime Kauno rajone, Girionyse, tačiau ten taip pat buvo sulaukta panašaus gyventojų pasipriešinimo, įstaiga nebuvo įkurta.
Kalėjimų tarnyba sako, kad pusiaukelės namuose nuteistieji bus rengiami paleidimui iš įkalinimo įstaigos, integruotis į darbo rinką ir visuomenę, o Lietuvos ir užsienio valstybių praktika rodo, kad tokia tarpinė stotelė tarp įkalinimo įstaigos ir laisvės užtikrina ženkliai mažesnį pakartotinį nusikalstamumą.
„Pagrindiniai tikslai: palengvinti bausmę bebaigiančių atlikti nuteistųjų integraciją į visuomenę bei leisti įkalintiems asmenims palaipsniui prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, čia įvykusių pokyčių“, – teigia tarnyba.
Griežtos taisyklės
Pusiaukelės namai yra laisvės atėmimo bausmės vieta, joje taikomos griežtos taisyklės ir kontrolė. Juose visi nuteistieji turi dirbti arba mokytis, o už uždirbtas pajamas jie gali anksčiau išmokėti jiems priteistus ieškinius, o darbus tęsia ir atlikę bausmę.
Tarnyba pabrėžia, kad čia esantys nuteistieji vyksta į darbą ar mokymosi įstaigą ir atgal į namus tik iš anksto patvirtintu laiku ir maršrutu, kuris sudaromas pagal pateiktus darbo grafikus ar mokymosi tvarkaraščius.
„Numatytais atvejais, išvykę iš bausmės atlikimo vietos nuteistieji gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tad pusiaukelės namai neturėtų būti lyginami su lygtiniu paleidimu iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,“– sako Lietuvos kalėjimų tarnyba.
Sprendimą dėl nuteistajam taikomų bausmės atlikimo sąlygų priima kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymu įgalioti pareigūnai, dažniausiai kalėjimų viršininkai. Šie sprendimai remiasi tarnybos pareigūnų ir specialistų, kurie pagal įstatyme nurodytus griežtus kriterijus vertina nuteistųjų motyvaciją ir elgseną, rekomendacijomis.
Nesilaikantys sąlygų – perkeliami
Nuteistieji, kurie atlikdami bausmę pusiaukelės namuose be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba ima kelti pavojų laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojams, yra iš karto perkeliami atgal į uždaresnio tipo bausmės atlikimo vietą.
Pusiaukelės namuose taip pat yra taikoma privaloma tvarka nuolat būti visiškai blaiviems. Periodiškai vyksta to patikrinimas ir pažeidus šią taisyklę, nuteistieji taip pat yra iš karto perkeliami atgal į uždaresnio tipo bausmės atlikimo vietą.
Vis dėlto, pasak tarnybos, iki šiol atvejų, kuomet pusiaukelės namuose bausmę atliekantys asmenys būtų susilaukę administracinių ar baudžiamųjų nuobaudų, nėra buvę.
Pusiaukelės namuose laisvės atėmimo bausmę vykdo iki 3 proc. nuo visų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų.
Nuo 2016 metų pusiaukelės namuose laisvės atėmimo bausmę vykdė 621 nuteistasis. 9 proc. iš jų buvo gražinti į griežtesnio rėžimo bausmės vykdymo vietą už vidaus taisyklių pažeidimą.
Per visą septynerių metų veiklos laikotarpį nė vienas nuteistasis nebuvo nubaustas už nusikaltimą, atliktą kol vykdė bausmę Pusiaukelės namų suteikiamomis sąlygomis.
Lietuvoje iš viso yra apie 5 tūkst. nuteistųjų ir suimtųjų.
